Bendrojo ugdymo mokyklose dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas-logopedas, informacinių technologijų, ekonomikos mokytojas. “Atėjo laikas, – teigia Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos direktorius Alvydas Šarmavičius, – kai mokytojų kolektyvą turi papildyti pedagogas-teisininkas, pedagogas-finansininkas.”

VEIDAS: Kam reikalingi nauji pedagogai?
A.Š.: Mokyklose dėstomi teisės, finansų, vadybos, verslumo pagrindai, kaip atskiri pasirenkamieji dalykai, kuriuos renkasi tik dalis 11–12 klasių mokinių. Kitiems mokiniams jie neprivalomi. Be šių žinių paaugliams orientuotis gyvenime tapo sunku. Dėl to jie patiria nemažai nepatogumų, pridaro daug skaudžių klaidų.
Taip yra todėl, kad moksleivijos teisinis, finansinis, vadybinis ugdymas nėra įtrauktas į bendrąją švietimo sistemą kaip privalomi dalykai, kai kurie tik integruojami į socialinių mokslų ugdymo programas ir netapo valstybinės svarbos uždaviniu.
Valdžios mėginimai spragas užkamšyti įvairiais prusinimo projektais rimtesnės grąžos neduoda. Visos ganėtinai brangios, daug laiko ir pastangų reikalaujančios programos, projektai, išsekus skirtoms lėšoms, pasibaigia, ir iki kitų biudžetinių metų stoja tyla. Trumpalaikiai projektai negali atstoti nuoseklaus, sisteminio, nepertraukiamo jaunimo ugdymo.
Pedagogo-teisininko, pedagogo-finansininko atsiradimas iš esmės pakeistų nepalankiai besiklostančią situaciją.
VEIDAS: Tačiau dviejų papildomų specialistų atsiradimas gali pareikalauti nemažai lėšų, padidėtų pamokų skaičius.
A.Š.: Švietimo sistema – atsiperkanti sistema: kuo daugiau investuosime, tuo didesnę investicinę grąžą gausime. Pamokų sistemą galima pertvarkyti. Minėtų disciplinų mokymas galėtų prasidėti penktoje klasėje ir baigtųsi įskaita dvyliktoje. Užtektų po vieną pamoką per savaitę.
VEIDAS: Ar teisės pamokų ir pedagogo-teisininko atsiradimas sumažintų moksleivių agresiją, psichologinį, o neretai ir fizinį smurtą?
A.Š.: Tyrimai parodė, kad 70 proc. Lietuvos pedagogų jau yra patyrę asmeninį, psichologinį ir net fizinį smurtą. Kad ir kiek valdžia, mokytojai stengtųsi, mokinių agresija, nepagarba pedagogams ir net tėvams neslūgsta. Mokiniai ne tik tyčiojasi iš pedagogų, bet neretai ir ima grasinti.
Kolega Eugenijus Jasinas, Žemaitijos regiono pedagogų profsąjungos susivienijimo pirmininkas, viešai pareiškė, kad daugelyje Lietuvos mokyklų klesti patyčios, plinta psichotropinių medžiagų vartojimas, rūkymas, į diskotekas 10–12 metų mergaitės ateina su kvapeliu. Sudrausminti moksleiviai rėžia į akis: “Mes žinome, kur mokosi tavo vaikai; žinome, kur tu gyveni, kur mašiną laikai, kokiu keliu eini namo.” Per pamokas garsiai aptarinėjama mokytojų apranga, išvaizda, amžius.
Tačiau mūsų mokykloje agresijos protrūkių pavyksta išvengti. Galbūt todėl, kad dirba profesionalūs, pareigingi ir savo darbą mėgstantys pedagogai. Iš 73 pedagogų – dvidešimt yra buvę mūsų mokyklos auklėtiniai. Jie gerai pažįsta savo gyvenamąją aplinką, čia gyvenančius mokinius ir jų šeimas. Mokiniams jie yra artimesni, jų žodžiai paveikesni. Tačiau žiežirbų pasitaiko.
Todėl manau, kad pedagogo-teisininko atsiradimas sumažintų moksleivių agresiją, psichologinį, o neretai ir fizinį smurtą.
VEIDAS: Jūsų minimas E.Jasinas su grupe pedagogų net kreipėsi į Seimo pirmininkę, prašydami koreguoti Švietimo įstatymą, suteikti daugiau teisių apsiginti…
A.Š.: Iš tiesų, didesnės galios praverstų, tačiau ar to pakaktų? Galbūt sulauktume dar aštresnių konfliktų? Mano galva, situacija esmingai galėtų keistis įvedus pedagogo-teisininko etatą, teisinių žinių pamokas. Būtent per teisinių žinių pamokas pedagogas-teisininkas nagrinėtų netinkamo moksleivių elgesio faktus, kartu aptartų, kaip į tokias situacijas nepakliūti, o pakliuvus – rasti protingiausius sprendimus.
Pedagogas-teisininkas, turėdamas daugiau įstatyminių teisių (tokias teises reikėtų įtvirtinti įstatymo pataisa), galėtų tuoj pat surašyti atitinkamą protokolą (aktą), išsikviesti tėvus, įžūlius smurtautojus pasiųsti į nepilnamečių komisiją, o esant reikalui – dalyvauti teismo procesuose.
Pedagogo-teisininko pokalbis su neklaužadų tėvais įgytų kitokią prasmę ir vertę. Neabejoju, kad plintantys tėvelių ir pedagogų konfliktai – kas teisus, o kas neteisus – išsyk prigestų.
Vien pedagogo-teisininko buvimas padėtų stabilizuoti visą mokymo ir ugdymo procesą. Per teisės, finansų pamokas moksleiviai įgytų vadinamųjų praktiškumo įgūdžių, pagilėtų, prasiplėstų mokymo ir ugdymo turinys.
Patirtis parodė, kad jaunuoliai, mokyklos suole neįgiję teisės, vadybos, verslumo pagrindų, vėliau dažnai įklimpsta į skolas, nepajėgdami jų laiku grąžinti, būna priversti pigiai parduoti paskolinius butus, namus ir emigruoti, kad daugiau uždirbdami grąžintų bankams, greitųjų kreditų įstaigoms skolų likučius. Žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad šiuo metu Lietuvoje prasiskolinusių jaunuolių pagausėjo iki 120 tūkst. Dėl elementaraus neišmanymo tūkstančiai jaunuolių ilgam susigadina gyvenimą.
VEIDAS: Kuo teisininkas padėtų “internetiniam” vaikui?
A.Š.: Su nerimu stebiu, kaip vis daugiau paauglių savo vaikystę bei jaunystę perkelia į virtualų pasaulį ir neretai ten apsigyvena. Mokykla jiems tampa formalia vieta, kurioje privalu būti, bet neprivalu kruopščiai ir atkakliai mokytis. Išdrįsiu teigti, kad tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl taip lėtai šalyje kyla bendrojo mokymo ir ugdymo lygis.
Dažni atvejai, kai hiperaktyvūs internautai tampa internetiniais narkomanais. Jų vaizduotė, prikimšta įvairių reginių, vaizdinių, žaidimų, chaotiškų žinių, trukdo susikaupti per pamokas, atitolina nuo bendraklasių, pedagogų, mokyklos gyvenimo.
Pedagogas-teisininkas išmintingai mokytų vaikus apsisaugoti nuo galimų teisinių pasekmių, patartų, kaip išplaukti iš informacijos jūros ir išlikti savimi.
VEIDAS: Mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir stambus ūkinis darinys. Ar pati mokykla, kaip įstaiga, atsiradus pedagogui-teisininkui, pedagogui-finansininkui turėtų naudos?
A.Š.: Mokykla kasmet vykdo įvairaus pobūdžio ir apimties pirkimus, remonto, rekonstrukcijos ar net renovacijos darbus, priima ir atleidžia pedagogus, ūkinius darbuotojus, nuomoja sporto sales, aikštynus, rengia investicinius projektus, ir visa tai gula ant mokyklos vadovo pečių. Ūkiniai reikalai atima 70–80 proc. vadovo laiko, o juk pagrindinis uždavinys – organizuoti visą mokymo ir ugdymo procesą taip, kad būtų pasiekta maksimali mokinių mokymo ir ugdymo kokybė. Pagaliau visa mokyklos ūkinė veikla taptų geriau profesionaliai sutvarkyta. Nebūtų priekaištų dėl pasitaikančių finansinių bei ūkinių nesklandumų.
Pedagogas-teisininkas, pedagogas-finansininkas teisinio ir finansinio raštingumo galėtų pamokyti ir savo kolegas.
VEIDAS: Kuri aukštoji mokykla galėtų pradėti rengti pedagogus-teisininkas, pedagogus-finansininkus?
A.Š.: Mano žiniomis, tinkamiausias pagal savo studijų programas būtų Mykolo Romerio universitetas. Jis ne tik rengia aukštos klasės teisininkus, finansininkus, vadybininkus, bet ir yra įkūręs Edukologijos institutą, kurio absolventai labai sėkmingai dirba ne tik mokyklose, bet ir kultūros centruose, ikimokyklinėse įstaigose, vaikų globos namuose, dėstytojauja kolegijose, aukštosiose mokyklose. Šie specialistai yra įvaldę pačias moderniausias informacinių technologijų sistemas.
Universitete jau daug metų veikia jaunojo filologo, filosofo, teisininko, finansininko, lyderystės, karjeros moksleivių akademijos. Akademijose kasmet mokosi per tūkstantį aukštesniųjų klasių moksleivių iš daugelio šalies miestų, rajonų, kaimo vietovių.
VEIDAS: Kas turėtų imtis iniciatyvos?
A.Š.: Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Vyriausybe parodė gražų pavyzdį skatindama abiturientus plačiau studijuoti tiksliuosius mokslus.
Jaunimo teisinis, finansinis, verslumo pagrindų mokymas yra visos valstybės problema ir uždavinys. Todėl šiuos svarbius reikalus kartu su aukštąja mokykla turėtų spręsti Teisingumo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijų vadovai.
Tokias suvienytas pastangas gerai įvertintų Lietuvos visuomenė.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio komentaras
Esu didelis teisinio švietimo plėtros Lietuvoje šalininkas. Deja, labai didelė Lietuvos gyventojų dalis neturi net elementarių žinių, kaip galima apginti savo teises. Tai opi problema, į kurią iki šiol niekas nekreipė reikiamo dėmesio. Todėl Teisingumo ministerija, įgyvendindama Vyriausybės programą, ėmėsi iniciatyvos koordinuoti teisinio švietimo plėtrą Lietuvoje.
Mano iniciatyva į Teisingumo ministerijos nuostatus įrašyta nauja funkcija dalyvauti visuomenės teisinio švietimo veikloje. Atlikdama šią funkciją, ministerija sieks ieškoti galimybės suteikti visuomenei teisinių žinių ir gebėjimų, supažindinti visuomenę su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir veikiančia teisine sistema, pagrindinėmis žmogaus teisėmis bei laisvėmis, jų apsauga ir pareigų vykdymu.
Šiuo metu kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rengiame susitarimą, kuris leis išplėsti teisinio švietimo pagrindų dėstymą bendrojo lavinimo mokyklose. Teisingumo ministerija taip pat kuria tarpinstitucinę darbo grupę, į kurios veiklą bus įtraukti ir universitetų atstovai. Sieksiu, kad kuo daugiau aukštųjų mokyklų auklėtinių gautų teisinių žinių, kurios jiems padės apginti savo teises.

Švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio komentaras
Direktoriaus keliami klausimai yra aktualūs. Teisės, ekonomikos išmanymas šiuolaikiniam žmogui tikrai svarbus. Ir šių dalykų pagrindų, taip pat ir verslumo, vyresnėse klasėse yra mokoma, minėtos temos įtrauktos į bendrąsias ugdymo programas. Ar to pakanka, galima diskutuoti.
Visiškai pritariu dėl mokytojų rengimo. Dabar atskirai teisės, verslumo mokytojai nėra rengiami.
Idėja dėl mokyklos teisininko įdomi ir svarstytina plačiau. Kokios būtų veiklos, atsakomybė, kas finansuotų, ar tikrai kiekvienai mokyklai reikėtų tokio specialisto? Manau, direktoriaus keliamais klausimais reikėtų platesnės mokyklų bendruomenių ir atsakingų institucijų diskusijos.