Moldavija, Bulgarija ir Rumunija – šalys, kurių keliautojai paprastai dar privengia, tačiau drąsesnieji džiaugiasi vaizdinga gamta, uolose išskobtais vienuolynais, istoriniais miestais ir turistų dėmesio dar neišpaikintais žmonėmis.

Tiek Europos šalių, tiek lietuvių keliautojų, išmaišiusių ne vieną šalį, akys vis dažniau krypsta į Moldaviją, Bulgariją ar Rumuniją. Juolab kad abi pastarosios šalys, tik įstojusios į Europos Sąjungą, atkreipė į save dėmesį kaip perspektyvios nebrangaus turizmo kryptys. Kalnuotas Rumunijos reljefas, viduramžių miestai ir, be abejo, grafo Drakulos Transilvanija, kurią XIX a. pabaigoje išgarsino Bramas Stokeris savo romanu „Drakula“, – tiek informacijos visai užtenka, kad ši šalis parūptų keliautojams. O Bulgarija su kaimyne varžosi viliodama vaizdingais Juodosios jūros paplūdimiais, rožėmis, neaukštais kalnais ir senoviniais vienuolynais, tokiais kaip Rilos, Roženo ar Bachkovo.
Svarbu pabrėžti, kad nors šios šalys nemažai investuodavo į turizmo infrastruktūrą, norėdamos sulaukti kuo daugiau keliautojų, bet ir šiandien joms dar sunkoka atsikratyti sovietinių laikų naštos ir palikimo: Bulgarijoje erzina prastokas aptarnavimas, kurortuose išpūstos kainos, vyrauja savotiškas chaosas, kuris Lietuvos pajūriui buvo būdingas pačioje nepriklausomybės pradžioje, o Rumunijoje vargina elgetų būriai, itin prasti keliai, kurie, tiesa, pradėti taisyti ES paramos lėšomis.
Na, o Moldavija šalia savo didžiųjų kaimynių dažniausiai iš viso pamirštama. Jos ir istorija gerokai liūdnesnė: teritorija ne kartą dalyta ir perdalyta, galiausiai prijungta prie Sovietų Sąjungos, šiai iširus šalis įstojo į NVS, bet vis dar svajoja apie narystę ES. Galbūt istoriniai vingiai ir lėmė, kad Moldavija yra savotiška balta dėmė pasaulio turizmo žemėlapyje ir lankoma dažniausiai tik pavienių keliautojų. Kita vertus, būtent tokios šalys domina tuos, kurie nuolat ieško naujų ir neįprastų maršrutų.
Būtent tokias kryptis renkasi patyrusi keliautoja vilnietė Vilma Venskutonytė-Vaičiulienė, jau aplankiusi daugybę šalių. Vilma su vyru Virginijumi ir dviem vaikais – nė dvejų metų neturinčia Vilnele ir pusketvirtų Vėju praėjusio pavasario pabaigoje išsiruošė apžiūrėti Moldavijos, šiaurinės Bulgarijos ir Rumunijos. Per kiek daugiau nei dvi savaites šeima automobiliu sukorė apie 5 tūkst. km, nakvodavo palapinėje šalia upių ar ežerų, o kai smarkiai lydavo, apsistodavo kempinguose ar populiariuose Rumunijos pensionuose.
„Vengėme didmiesčių, nes kai kelionei turi kiek daugiau nei dvi savaites laiko, tai didieji miestai, tokie kaip Bukareštas, tampa laiko vagimi. Be to, keliaudami su mažais vaikais stengiamės kuo daugiau būti gamtoje, kad mažieji palakstytų, prie vandens pabūtų, gryname ore išsimiegotų“, – pasakoja Vilma.
Tokia įspūdžių pilna kelionė šeimai kainavo apie 2,5 tūkst. Lt, įskaičiuojant ir automobilio, kuris sugedo besikratydamas duobėtais Rumunijos keliais, remontą. Beje, dyzelinas Moldavijoje kainuoja apie eurą, Rumunijoje ir Bulgarijoje – šiek tiek daugiau.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.