Nuolat Rusijos kurstomas „įšalęs“ Moldovos ir nepripažintos Padniestrės konfliktas greitai neatšils, tačiau tai neturėtų sutrukdyti šį rudenį Vilniaus viršūnių susitikime Moldovai pasiekti su Europos Sąjunga suderėtų susitarimų.

Moldova pagaliau išsikapstė iš pavasarį šalį apėmusios politinės krizės, kai dėl korupcijos skandalo buvo nušalintas šalies premjeras Vladas Filatas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais išaugusi įtampa tarp Moldovos ir nepripažinto separatistinio jos regiono – Padniestrės verčia klausti, ar tai netaps dar vienos krizės priežastimi. Negana to, atrodo, kad į šio konflikto ugnį vis daugiau žibalo įlieja Kremliaus veikėjai.
Priminsime, kad tarptautinėje erdvėje nepripažįstama Padniestrės Moldavijos Respublika nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbė sugriuvus SSRS. 1992 m. nesutarimai tarp dviejų pusių peraugo į karinį konfliktą, kuris tais pačiais metais baigėsi paliaubomis, tačiau teritoriniai klausimai nebuvo išspręsti, o taikai palaikyti buvo įvesta trišalė (kartu su Rusija) komisija.
Šią pseudovalstybę pripažįsta tik trys tarptautinėje erdvėje nepriklausomomis taip pat nepripažįstamos teritorijos – Abchazija, Šiaurės Osetija ir Kalnų Karabachas.

Konfliktas tik tarp politikų

Du dešimtmečius Padniestrę valdžiusį Igorį Smirnovą 2011 m. per rinkimus pakeitė gerokai jaunesnis Jevgenijus Ševčiukas. Šis pokytis lėmė, kad atsinaujino nesutariančių pusių susitikimai: buvusio Moldovos premjero V.Filato ir J.Ševčiuko „futbolo diplomatija“ (vadovai paprastai susitikdavo futbolo stadione Tiraspolyje) padėjo pasiekti nedidelių techninių laimėjimų: buvo atnaujintos telefono paslaugos, pripažinti švietimo standartai, atnaujinta traukinio linija per Padniestrę, tačiau jokių politinių sprendimų nepasiekta.
Vis dėlto iš Kišiniovo kilusio ir šiuo metu Vilniuje politikos mokslus studijuojančio moldavo Timofėjaus Hlevniuco nuomone, tikro konflikto tarp abiejų pusių nėra: „Paprasti žmonės ramiai gyvena ir negalvoja apie jokius karinius konfliktus – problemas kuria politikai.“
Kasdienis gyvenimas Padniestrėje nuo Moldovos skiriasi lyg diena ir naktis. Įvažiavęs į teritoriją gali pasijusti kaip grįžęs į Sovietų Sąjungą: parduotuvių vitrinas žymi rusiški pavadinimai, matyti akivaizdus atsilikimas. Nepaisant to, studento teigimu, gyvenimas vyksta įprastai: žmonės turi kažkokį darbą, vaikai eina į mokyklas. Maisto produktų ir degalų kainos Moldovoje ir Padniestrėje panašios, tačiau gyvenimo lygis skiriasi.
Pavyzdžiui, T.Hlevniuco giminaitės, gyvenančios Kišiniove, pensija siekia maždaug 80 eurų (pragyvenimo riba – 100 eurų), iš kurių apie 65 eurus tenka išleisti komunalinėms paslaugoms. Tiraspolyje pensija yra 100 eurų (pragyvenimo riba – 70 eurų), o komunalinės paslaugos per mėnesį atsieina apie 25 eurus. Šildymas Padniestrėje kainuoja beveik penkis kartus mažiau, o socialinės pašalpos naujagimiams – pusantro ar du kartus didesnės nei Moldovoje. Todėl, studento nuomone, galima teigti, kad paprasti žmonės nepripažintoje teritorijoje gali gyventi geriau.
Vis dėlto Padniestrė ne veltui vadinama juodąja skyle: joje klesti milžiniška korupcija, ten susibūrę gausūs nusikalstami susivienijimai, Padniestrės rublis nėra pripažįstama, todėl į kitas nekonvertuojama valiuta, o jos ekonomika iš principo nėra funkcionuojanti ir visiškai priklauso nuo tiesioginių bei netiesioginių Rusijos subsidijų.

Padniestrė – Kremliaus įrankis Moldovai kontroliuoti

Būtent visiška Padniestrės priklausomybė nuo Rusijos subsidijų leidžia Kremliui šokdinti ir Moldovą. Neefektyvi ir neveiksni Padniestrės ekonomika Maskvos yra remiama dvejopai: tiekiant dujas „skolon“ bei finansuojant įvairiais humanitarinės pagalbos fondais. Skaičiuojama, kad taip per metus Padniestrei skiriama maždaug 300 mln. JAV dolerių.
Maža to, Padniestrė Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ yra įsiskolinusi maždaug 3,7 mlrd. dolerių. Kadangi Maskva nėra oficialiai pripažinusi Padniestrės, kiekviena Kišiniovo apeliacija į teritorinį vientisumą palydima dujų milžino raginimo padengti susikaupusias atsiskyrusio regiono skolas. Be abejonės, nedidelės ekonomikos Moldovai tai yra neįmanomas įsipareigojimas.
Šių metų birželio 10 d. Padniestrės Aukščiausioji Taryba vienašaliu sprendimu perbraižė sieną su Moldova: Varnicos miestelis ir aplinkui esančios teritorijos perėjo iš Kišiniovo, į nepripažintos Padniestrės sostinės Tiraspolio jurisdikciją, taip praplečiant nuo 1992-ųjų separatistų kontroliuojamas teritorijas. Moldovos dienraščio „Jurnal de Chişinău“ teigimu, šalies valdžios elitas nerimauja, kad dėl šio veiksmo tarp abiejų pusių gali atsinaujinti karinis konfliktas.
Atsakydamas į Padniestrės prezidento J.Ševčiuko dekretą, kuriuo buvo priimtas šis sprendimas, Moldovos prezidentas Nikolajus Timoftis apkaltino „separatistus ir tam tikrus aukštas pareigas užimančius pareigūnus iš trečiųjų šalių“ siekiu destabilizuoti Moldovą.
Gegužės 1 d. Moldova atidarė naujus pasienio postus, atitinkančius ES keliamus reikalavimus, kad būtų užtikrintas pakankamas saugumas ir atsirastų galimybė pasirašyti bevizio režimo su ES susitarimą. Tačiau, Varšuvoje įsikūrusio analitinio Rytų studijų centro vertinimu, ateinančiais mėnesiais Tiraspolis gali siekti pastumti sieną ir taip užtikrinti dekretu pasiglemžtų teritorijų kontrolę. „Kadangi politinė krizė Moldovoje buvo išspręsta, Rusija bando siekti to paties (sutrukdyti galimą Moldovos ir ES susitarimą) eskaluodama Kišiniovo ir Tiraspolio įtampą“, – teigia ekspertai.