Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, ilgametis Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pastebi didesnį šios Vyriausybės dėmesį savivaldai, nors tobulinti visada yra ką. Apie tai – pokalbis su jau dešimt metų LSA vadovaujančiu R. Malinausku.

VEIDAS: Daug kalbama apie investicijas, verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą regionuose. Ar ši Vyriausybė imasi konkrečių žingsnių, kad padėtis gerėtų?

R.M.: Po ilgų diskusijų ir įrodinėjimų Vyriausybė pagaliau imasi žingsnių, kurie leis savivaldybėms didinti ekonominį ir finansinį savarankiškumą. Finansų ministerija pateikė metodikos įstatymo projektą, jame bus įteisintas stabilus savivaldybėms tenkantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentas, kurio nebus galima mažinti didėjant GPM įplaukų į nacionalinį biudžetą prognozei. Tai garantuos, kad GPM įplaukų prieaugį proporcingai pagal nustatytą procentą pasidalys ir valstybės, ir savivaldybių biudžetai (o ne tik valstybės, kaip buvo iki šiol). Tokiu atveju, jei didės GPM įplaukos savivaldybių teritorijose, savivaldybių biudžetai gaus daugiau pajamų iš GPM.

Jei Seime įstatymo pataisos bus priimtos, jau 2015 m. savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti padidės 150–170 mln. Lt. Tai pagerins savivaldybių darbą ir padidins motyvaciją skatinant darbo vietų kūrimą, verslumą, investicijas ir mokestinių pajamų augimą.

Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tarp regionų visada bus skirtumų, jei verslui didžiuosiuose miestuose, ir rajonuose bus nustatyti tie patys mokesčiai ir nebus jokių lengvatų. Kitose šalyse savivaldybės turi didesnes mokesčių reguliavimo galimybes, skirtas užimtumui, verslumui ir investicijoms skatinti.

VEIDAS: Ar šie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimai turės įtakos savivaldybių skoloms?

R.M.: Iki 2011 m. didžioji dalis gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozuojamo prieaugio likdavo savivaldybių biudžetams. Tačiau nuo 2011 m. Vyriausybė nusprendė, kad savivaldybės turėtų atiduoti valstybės biudžetui visą GPM prognozuojamų įplaukų prieaugį. Dėl tos priežasties labai sumažėjo savivaldybių lėšos ir padidėjo kreditiniai įsiskolinimai, kurie trukdė ir verslo, ir darbo vietų plėtrai. Skaičiai kalba patys: 2009 m. savivaldybių skolos sudarė 147,2 mln. Lt, o 2013 m. siekė apie 400 mln. Lt. Dėl tokių didelių įsiskolinimų daugelis savivaldybių nebegalėjo skolintis, ir taip iš dalies buvo užkertamas kelias vykdyti ES lėšomis finansuojamus projektus. Galiu pasidžiaugti, kad pavyko pasiekti, jog metinis savivaldybės grynojo skolinimosi limitas būtų ne 10, o 15 proc., ir savivaldybių darbas nebūtų paralyžiuotas.

Kalbant apie finansus reikia paminėti kultūros darbuotojų atlyginimus. Nuo metų vidurio jiems didinti skirta 25 mln. Lt, iš kurių 11 mln. 362 tūkst. Lt teko savivaldybių darbuotojams.

Gerų rezultatų pasiekėme per LSA vadovų susitikimą su ministru pirmininku – vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tvarkyti 2014 m. finansavimas padidintas nuo 20 iki 25 proc., o 2015 m. – iki 30 proc. Taigi žingsnis po žingsnio judame gerų sprendimų link.

VEIDAS: Mokyklose neseniai nuaidėjo Rugsėjo 1-osios skambutis. Pedagogų bendruomenė, ypač rajonuose, šiuos mokslo metus sutinka su šiokiu tokiu palengvėjimu. Čia esama ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuopelno.

R.M.: Rugsėjo 1-ąją rajonų ir kaimų mokyklos sutinka šiek tiek turtingesnės ir ramesnės. 2014 m. mokinio krepšelio lėšos, net sumažėjus mokinių skaičiui, buvo paliktos švietimo sistemoje. Šiais metais ši suma sudarė per 60 mln. Lt.

Iki tol LSA ne kartą kreipėsi į Seimą, Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją, kad mokinio krepšelio lėšos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nebūtų atimtos iškart nuo rugsėjo 1-osios, šias lėšas paliekant savivaldybėms. Taip bent iš dalies būtų kompensuoti praradimai dėl mokinio krepšelio metodikos netobulumų ir natūralaus rajono mokyklų tuštėjimo.

Po kelerių metų pertraukos 2014 m. mokinio krepšelis padidintas 38 Lt, o 2015 m. bus padidintas dar 15 Lt.

LSA taip pat pasiekė, kad būtų pakeistos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, siekiant išsaugoti kaimų ir miestelių mokyklas bei leisti joms akredituotis.

Tiesioginiai merų rinkimai

VEIDAS: Apie tiesioginius merų rinkimus kalbama jau 15 metų. Kodėl reikia tiesioginių merų rinkimų, kas gali keistis savivaldos srityje?

R.M.: Tokiam savivaldos modeliui LSA pritarė jau 2006-aisiais. Žmonės taip pat seniai pasisako už. Apklausos rodo, jog didžioji visuomenės dalis nori, kad meras būtų išrinktas jų sprendimu, o ne tarybos narių susitarimu.

Taigi tiesioginiai merų rinkimai turėtų užtikrinti ir didesnį rinkėjų dalyvavimą. Pajutę galimybę patys išrinkti savo miesto ar rajono vadovą, gyventojai aktyviau įsitrauks į savivaldą. Žmonės pavargo nuo žaidimų, kai taryboje vienu ar keliais balsais meras keičiamas kas pusmetį. Nauja sistema garantuos didesnį savivaldybės darbo stabilumą, nes pakeisti merą bus sudėtingiau: reikės ne tik tarybos, bet ir vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriame bus nurodyta, ar yra teisėta priežastis nušalinti merą.

Norint kokybiškų permainų savivaldos srityje reikia susitelkti bendram komandiniam darbui, kad būtų įgyvendinti rinkimų pažadai ir realizuoti žmonių lūkesčiai.

Patikėta daugiau teisių

VEIDAS: Ilgą laiką kalbama, kad savivaldybėms reikėtų suteikti daugiau teisių savarankiškai priimti sprendimus. Ar tai tik deklaracijos?

R.M.: Ekonominės krizės laikotarpiu buvo dramatiškai išaugintas socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Valstybės teikiama socialinė parama 2012 m., palyginti su 2009 m., padidėjo net keturis kartus. Pašalpų būdavo išdalijama daugiau nei 800 mln. Lt per metus. Kai kuriose savivaldybėse paramos gavėjų prašomos sumos didėjo beveik dešimt kartų. Tokia padėtis ilgiau tęstis negalėjo, todėl priimtas teisingas sprendimas pačioms savivaldybėms spręsti, kam skirti socialinę paramą.

Be abejo, savivaldybėms padaugėjo darbo, tačiau svarbiausia tai, kad sumažėjo piktnaudžiavimo pašalpomis atvejų ir pašalpos dabar mokamos tiems, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Svarbu ir tai, kad nustatant socialinių pašalpų poreikį aktyviai įsitraukė seniūnijos, bendruomenės. Tai žmonės, kurie geriausiai žino socialinių pašalpų gavėjų padėtį ir problemas.

Jei kalbėsime apie finansinę išraišką, perdavus šią funkciją savivaldybėms ir sugriežtinus Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, skaičiai pradėjo smarkiai keistis. Jei palyginsime praėjusių metų pirmąjį pusmetį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, pamatysime, kad socialinių pašalpų gavėjų savivaldybėse sumažėjo beveik trečdaliu: nuo 215 tūkst. iki 159 tūkst. Šiais metais socialinėms pašalpoms savivaldybės vidutiniškai panaudojo 28 proc. mažiau lėšų nei pernai metų pirmąjį pusmetį.

Todėl šiandien mes galime kalbėti apie sutaupytas lėšas, kurias savivaldybės skiria socialinių paslaugų plėtrai, būsto ir aplinkos pritaikymui neįgaliesiems, gyvenimo sąlygų gerinimui globos namuose bei kitiems svarbiems darbams, gerinantiems žmonių gyvenimą. Šiomis lėšomis savivaldybė gali mažinti ir kreditinius įsiskolinimus.

Akivaizdu, kad savivaldai suteikus daugiau teisių ir atsakomybės situacija labai pagerėjo.

VEIDAS: Kaip dar savivaldybės padeda asmenims, kuriems reikalinga socialinė parama?

R.M. Atkreipčiau dėmesį ir į socialinio būsto poreikį. Šiuo metu socialinio būsto savivaldybėse laukia daugiau nei 31 tūkst. šeimų ir asmenų. Eilės kasmet didėja, o savivaldybės aprūpina būstu tik apie 850 šeimų kasmet, tad socialinio būsto visiems pageidaujantiems reikėtų laukti 20 ir daugiau metų.

Pernai buvo parengtas ir su LSA suderintas naujo Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektas, jame numatytos priemonės, pagerinančios aprūpinimą socialiniu būstu: numatoma kompensacija už socialinio būsto nuomą bei galimybė privatizuoti neišpirktus būstus, kuriems netaikomos socialinio būsto nuomos sąlygos. Dabar savivaldybėse yra 12 514 būstų, kuriuos būtų galima leisti žmonėms privatizuoti, o gautas lėšas panaudoti savivaldybių socialinio būsto plėtrai. Dėl šio įstatymo į Seimą žiūrime su didele viltimi, nes tai būtų didžiulė socialinė parama žmonėms, laukiantiems būsto.

VEIDAS: Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija – viena aktualiausių šių dienų temų. Ar svarbus šiame projekte savivaldybių vaidmuo?

R.M. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija aktuali jau beveik dešimtmetį. Tačiau daug metų, kai už renovaciją buvo atsakinga ministerija, beveik niekas nevyko. Nuo 2013 m. pradžios į šį procesą įsitraukus savivaldybėms, jaučiamas žymus poslinkis į priekį. Per šį laiką savivaldybės atrinko ir į atnaujinamų daugiabučių namų sąrašus įtraukė daugiau nei 2500 energiškai neefektyvių namų, parengė 58 savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas.

Kartu su savivaldybėmis parengti ir suderinti beveik 1900 investicijų projektų, tai yra tris kartus daugiau nei per visą daugiabučių atnaujinimo programos laikotarpį. Artimiausiais mėnesiais energinio efektyvumo didinimo projektų skaičius perkops 3 tūkst. ribą, o juk per laikotarpį nuo 2005 iki 2013 m. galime suskaičiuoti vos 500 renovuotų namų. Tai, mano manymu, viską ir pasako.

Renovacijos pažanga rodo, kad vietoje stovėjęs renovacijos procesas įsibėgėjo tuomet, kai aktyviai įsitraukė savivaldybės. Tikimės, jog tai bus įrodymas valdžios institucijoms, kad savivalda reikia pasitikėti ir suteikti jai daugiau savarankiškumo, nes didesnės teisės – tai pirmiausia atsakomybė ir didesnės prievolės vietos gyventojams.