Kraujo ląstelės – tai mūsų organizmo kariai, valytojai, maisto nešėjai, gyvybės sargybiniai. Paprasčiau tariant, tai mažyčiai “žmogučiai”, kurie kovoja dėl mūsų – didžiųjų žmonių – sveikatos ir išlikimo. Kaip pažiūrėti į mažųjų organizmo karių veidus ir sužinoti, ar jie vis dar stiprūs ir… laimingi?

Visai neseniai pažangūs mokslininkai nusprendė, kad dar tiksliau diagnozuoti galima patyrinėjus gyvą kraujo lašą. Tai yra sužinoti ne tik, kiek ir ko yra kraujyje, bet kaip tie maži kraują sudarantys elementai ten gyvena, ką veikia ir kaip jie jaučiasi. Taip atsirado visiškai naujas tyrimas, pavadintas gyvo kraujo lašo tyrimu.

Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimą žarnyno disbakteriozę, parazitų kiekį organizme. Jei trūksta organizme vitamino B, rūgšties ir geležies, galima ekrane pamatyti atskirus skirtingų dydžių eritrocitus, jei kraujyje yra laisvųjų radikalų, eritrocitai būna “apkandžiotais” kraštais.

Jei eritrocitai yra sulipę, jie dirba tik dešimtadaliu savo pajėgumo, ir organizmas negauna pakankamo kiekio maistinių medžiagų, vitaminų, deguonies, iš ląstelių nėra pašalinami apykaitos produktai. O jau tada prasideda ir nemiga, ir nuovargis, ir lėtinio nuovargio sindromas, susilpnėja imunitetas, žmogus suserga.

Visatoje reikėjo šviesmečių, kol susidarė žvaigždynai. Tačiau astronomai jau šiandien gali apskaičiuoti, kaip jie atrodys po tam tikro laiko. Tą patį galima padaryti ir naudojant tamsaus lauko mikroskopą. Įprastinė analizė laboratorijoje rodys normalius duomenis, nors organizme jau bus ligos užuomazgų. Tamsaus lauko mikroskopu galima pastebėti daugelio ligų vystymosi tendencijas. Šiuo tyrimu taip pat galima diagnozuoti bei gydyti ar koreguoti imuninę sistemą.