Politikos mokslo madas nuo XIX a. pab. diktuoja didžiųjų valstybių politikai ir politologai. Mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, tik prisitaiko prie didžiųjų žaidėjų.

Išrinkti politologijos mokslo formuotojus, remiantis objektyviais kriterijais, kuriais rėmėsi kolegos, rinkę kitų sričių iškiliausius mokslininkus, nebuvo paprasta. Mat iki šiol nei patys politologijos mokslo atstovai, nei apskritai visi socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, nėra priėję prie vieningos nuomonės, kaip turėtų būti vertinami jų mokslo pasiekimai.
Ypač aršiai diskutuojama, kai į pokalbius įsitraukia tų mokslo sričių atstovai, kurie gali ne tik pateikti savo publikacijų skaičių recenzuojamuose pasaulio mokslo leidiniuose, o ir nurodyti vadinamą h-indeksą (tai yra yra rodiklį, kuris įvertina mokslininko paskelbto darbo produktyvumą ir poveikį pasaulio mokslui) bei, kiek kartų jų darbai buvo cituojami Lietuvoje bei užsienyje.
Dar daugiau, kadangi socialiniai ir humanitariniai mokslai yra labiau lokalūs, tai kai kurie politologai pastebi, esą, vertinant, politologų indėlį į šią mokslo šaką derėtų vertinti ir atsižvelgus į tai, kiek konkretus politologas gavo mokslo užsakymų iš Lietuvos valstybės ir valdžios institucijų ar netgi, kiek įsiklausoma į jo nuomonę viešojoje erdvėje.
Tiesa, politologai dažniausiai cituojami Lietuvos spaudoje nebūtinai yra tie, kurie formuluoja originalias mintis ir, kurių idėjos yra paveikios ir už Lietuvos ribų.
Todėl vertindami iškiliausius politologijos mokslo atstovus, daugiausia rėmėmės Lietuvos mokslo tarybos pateiktais duomenimis, kiek konkretus politologas buvo cituojamas užsienio mokslo leidiniuose nuo 1993 m. iki 2012 m. pabaigos.

Moksle iškalbingiausi politologai angažuojasi dar ir filosofijoje
Taigi pastarąjį dvidešimtmetį dažniausiai cituojamas politologas – Vilniaus universiteto (VU) prof. Evaldas Nekrašas. Tiesa, jo darbai – persipynę su filosofija.
Bet šįkart vertinome jo politologijos mokslo darbų paveikumą.
E.Nekrašas yra vienas pirmųjų politologų dar Nepriklausomybės pradžioje iškėlusių Lietuvos narystės NATO idėją, Lietuvos regioninės lyderystės bei užsienio politikos problematiką, ėmusių formuluoti Lietuvos, kaip Šiaurės Europos valstybės identiteto klausimus.
Ir, nors, palyginti su daugeliu kitų kolegų politologų, prof. E.Nekrašas yra retai cituojamas Lietuvos spaudoje, tačiau jo formuluojamos mintys cituojamas tiek Vakarų ir Šiaurės, tiek Rytų Europos politologų darbuose bei atgula įvairių šalių ambasadorių ataskaitose savo šalių Vyriausybėms.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.