Muzikos garsai
Skambant muzikai žmogus neretai apsieina be tabletės, o ir sunkiai sergantį ligonį lengviau slaugyti. Garsais ir ritmais iš tiesų galima sukelti tam tikrų organizmo reakcijų – tiek girdint juos, tiek muzikuojant patiems. Skirtingai negu vaistai, muzika nesukelia neigiamo šalutinio poveikio.
Individuali skambančioji vaistinėlė
Gerai parinkti muzikiniai vaistai, skambantys automobilyje ar iš rankinėje įsimesto MP3 grotuvo, gali išsklaidyti susikirtimo su viršininku nuosėdas, neblogai apsaugo nuo eismo spūstyje besikaupiančios agresijos. Smagūs garsai išvaiko nuovargį ir pravėdina galvą prieš pasitarimą, švelni muzika po sunkios dienos padeda nusiteikti pasimatymui.
Tiesa, kiekvienam reikia labai individualios muzikos. Tam tikri garsai daugelį žmonių iš tiesų veikia panašiai, tačiau konkretus muzikos kūrinys gali sukelti netgi priešingą reakciją. Pavyzdžiui, V.A.Mocarto “Mažoji nakties muzika” atpalaiduoja beveik visus. Tačiau tam, kas šią muziką girdėjo užkluptas sunkių rūpesčių, išgirdus jos garsus iškils tik neigiami prisiminimai. Ir priešingai – nuotaiką nuskaidrins ir pati liūdniausia melodija, jei ji kelia gražius prisiminimus.
Visiškai nesvarbu, kokius muzikinius vaistus turite po ranka – klasiką ar “popsą”, J.S.Bachą ar “The Beatles”, gyvačių kerėtojo dūdelę ar grigališkuosius choralus… Svarbu, kad muzika keltų malonias emocijas. Šitaip galima manipuliuoti savimi taip, kad pasijustumėte gerai arba bent geriau.
Kaip žmogaus kūnas reaguoja į muzikos garsus
Muzika smegenyse stimuliuoja limbinę sistemą – joje susikuria emocijos. Tačiau garso virpesiai veikia tiesiogiai ir kūną.
Iš visų plaučių!
Dainavimas – geriausia pasaulyje puikios nuotaikos priemonė. Mokslas jau sukaupė daugybę neabejotinų patvirtinimų, kad virpindamas balso stygas žmogus išlieka žvalus. Niekas taip tiesiogiai neveikia emocijų kaip muzika. O ką jau kalbėti, kai instrumentu tampa paties žmogaus kūnas.
Matyt, tai ir yra karaokės sėkmės paslaptis, turbūt dėl tos pat priežasties automagistralės vadinamos ilgiausia koncertų sale pasaulyje. Važiuodamas automobiliu ir dainuodamas žmogus išlieja blogas emocijas arba iki soties pasimaudo gerose.
Daina – nekenksmingi svaigalai
Parama imuninei sistemai
Dainuoti – taip pat sveika, kaip ir bėgioti, mankštintis ar medituoti, nes padidėja imunoglobulino A koncentracija seilėse. Ši baltyminė medžiaga kovoja su ligų sukėlėjais viršutiniuose kvėpavimo takuose. Be to, taisyklinga kvėpavimo technika stiprina bronchus ir plaučius. Yra ir dar vienas teigiamas šalutinis efektas: dainuojant veido išraiška automatiškai tampa linksma. O tai, kad maloni veido išraiška gerina nuotaiką, pagrįsta ir moksliškai.
Švelni terapija ligoniams
Muzika kuria gerą nuotaiką, užkrečia energija arba padeda užmigti. Nenuostabu, nes vidinė ausis ir klausos nervas tiesiogiai susiję su emocijų centru smegenyse, paliečiami patys giliausi, net neįsisąmoninti jausmai. Kaip tik todėl muzikos terapija ir padeda išgyti, kad ir kokia liga žmogus sirgtų. O esant lėtiniams negalavimams padeda su jais susigyventi.
Girdėjimas ir muzikavimas
Sergantiesiems sunkiomis ligomis ir neišnešiotiems kūdikiams jau daug kur leidžiama (o kartais net ir gyvai grojama) klausytis rekomenduotinos muzikos. Garsai sukelia reakcijas, kurias galima netgi išmatuoti: kraujospūdis kyla arba krinta (priklauso nuo terapijos tikslo), širdies ritmas tampa lygesnis, kvėpavimas gilesnis. Atlėgsta raumenų ir vidinė įtampa. Kartais instrumentas netgi specialiai priglaudžiamas prie paciento kūno, pavyzdžiui, prie nugaros ar paralyžiuotų kojų. Šitaip garso virpesiai tiesiogiai perduodami visam kūnui.
Pacientas gali ir pats muzikuoti – tinka įvairūs mušamieji, trikampis, ksilofonas, varpeliai, arfa, paprasti pučiamieji ar styginiai instrumentai. Nereikia nei ypatingo muzikalumo, nei mokėti groti – gera tiesiog išgauti bet kokį gražų garsą. Kadangi muzika prakalbina emocijas, o ne protą, pacientas neretai ima daug aiškiau suvokti, pavyzdžiui, savo (nuslopintus) norus.
Muzika – geriausias vaistas
Muzikos terapija tinka tiek dvasiniams, tiek fiziniams negalavimams gydyti. Ji pasitelkiama esant išsekimo sindromui, depresijoms, valgymo sutrikimams, galvos skausmams ar kraujospūdžio problemoms, chroniškiems skausmams. Studijos rodos, kad pasitelkus tokią terapiją, kur kas sparčiau atsigaunama po insulto, sulėtėja protinių galių nykimas esant dimensijai.