Nacionalinės filharmonijos vargonai šį sezoną mini pusšimčio, o senasis Vilniaus operos teatras – šimtmečio jubiliejų.

Po vasaros festivalių maratono apie naujojo sezono pradžią viena po kitos skelbia koncertinės organizacijos. Štai Nacionalinė filharmonija „atgyja“ jau šį šeštadienį, rugsėjo 21-ąją, o sezono šaukliais taps Lietuvos kamerinis orkestras su smuiko virtuozu Sergejumi Krylovu ir baltarusių pianistu, Kelno aukštosios muzikos mokyklos ir Londono karališkosios muzikos akademijos auklėtiniu Rostislavu Krimeriu.
Svarbus koncertas po Nacionalinės filharmonijos stogu numatomas spalio 1-ąją, kai švenčiama Pasaulinė muzikos diena. Tą vakarą Vilniuje koncertuos ekspresyvia grojimo maniera pasižymintis vokiečių ir italų kilmės violončelininkas Leonardas Elschenbroichas. Tai pirmasis šio 28-erių metų atlikėjo, jau pelniusio Leonardo Bernsteino prizą ir išrinkto BBC naujosios kartos atlikėju, vizitas Baltijos šalyse. Virtuozui talkins jo nuolatinis scenos partneris, Londone reziduojantis pianistas Aleksejus Gryniukas. Lietuvos publika koncerte išgirs Ludwigo van Beethoveno ir Sergejaus Rachmaninovo sonatas violončelei ir fortepijonui, abu muzikantai taip pat atliks po kelis solinius kūrinius.
Laukiamiausias šio rudens Nacionalinės filharmonijos renginys – lapkričio 16–27 d. vyksiantis trečiasis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis. Šįmet jame kviečiamos dalyvauti pianistės moterys – iš Čilės kilusi Edith Fischer, bulgarė Plamena Mangova ir turkė Gulsin Onay, rečitalį surengs Guoda Gedvilaitė, o festivalio iniciatorė Mūza Rubackytė muzikuos lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio 80-mečiui skirtame Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte.
Kadangi moterims būdinga rūpintis augančiais vaikais, vienas vakaras simboliškai skiriamas Tarptautinio B.Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso laureatų – smuikininkų Danilos Bulajevo, Rūtos Mažuolytės ir pianistės Yukine Kuroki pasirodymams.
Šįmet sukanka pusšimtis metų Nacionalinėje filharmonijoje įrengtiems vargonams, todėl jie prabils dažniau. Spalio 16-ąją koncertuoti kviečiama prancūzų vargonininkė Sophie-Veronique Cauchefer-Choplin, o lapkričio 6-ąją savo meistriškumą demonstruos M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai Balys Vaitkus, Jurgita Kazakevičiūtė ir Karolina Juodelytė.
O Muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros 80-metis rugsėjo 28-ąją bus minimas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertu, kuriame lietuvių muzikos programą atliks smuikininkė Ingrida Armonaitė, pianistai Indrė Baikštytė ir Petras Geniušas bei Šveicarijoje reziduojantis trombonininkas Mike’as Svoboda.

Nuo Maironio ir Čiurlionio

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savąjį sezoną formaliai pradeda rugsėjo 26-ąją su gastroliuojančiu pianistu Nikolajumi Luganskiu, tačiau pirmasis orkestro koncertas „Lietuva brangi“ Kongresų rūmuose skambės jau šį sekmadienį. Programa, kurioje dalyvaus Kauno valstybinis choras ir skaitovas Rimantas Bagdzevičius, skirta kertiniams lietuvių kultūros stulpams – Jonui Mačiuliui-Maironiui ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Abu menininkai pranoko savo laiką. Maironio posmai, keliaudami iš lūpų į lūpas, virto ne tik lietuvių poezijos etalonu, bet ir tautos himnais ar liaudies dainomis: koncerte skambės choriniai kūriniai „Jaunimo giesmė“, „Vasaros naktys“, „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Užmigo žemė“, „Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“. M.K.Čiurlionis laikomas kūrybinės sielos ir polėkio genijumi, vienu profesionaliosios kompozicijos pradininkų mūsų kultūroje. Tai turės pagrįsti jo simfoninė poema ,,Miške”, kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“ bei “Sanctus“.
Jau spalio 5–6 dienomis pianistas Lukas Geniušas Kongresų rūmuose atliks visus penkis L.van Beethoveno koncertus fortepijonui su orkestru: nuo pirmųjų, alsuojančių Mozarto ir Haydno intonacijomis, iki didingojo „Imperatoriškojo“.
Spalio 7-ąją Kongresų rūmuose dainuos operos primadona Liubovė Kazarnovskaja. Solistė savo repertuare turi daugiau nei penkiasdešimt operos partijų, iš kurių daugiausiai šlovės sopranui pelnė Salomėja to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje ir Tatjana Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.
Spalio 11-ąją toje pačioje salėje solisto teisėmis viešės smuikininkas Gidonas Kremeris, už kurio nugaros šįkart sėdės ne jo sukurta „Kremerata Baltica“, o Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Spalio 25-ąją šis orkestras paklus maestro Sauliaus Sondeckio batutai, kai pagrindinis vaidmuo scenoje atiteks trimitininkui Sergejui Nakariakovui. O lapkričio 15-ąją Kongresų rūmuose planuojamas dar vienas už Atlanto įsikūrusio pianisto Andriaus Žlabio sugrįžimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.