Lietuva ruošiasi mažiausiai devynioms nacionalinėms premjeroms. Net panašaus naujų filmų rekordo per nepriklausomybės laikotarpį dar neturėjome. O Latvija ką tik išleido nacionalinį superhitą apie krepšinį (!!!), kuris į šipulius sudaužė visus konkurentus iš Holivudo.

Bendras lietuviškų filmų derliaus aruodas šiemet jau nebebus toks kupinas kaip pernai. Viena esminių priežasčių – prodiuseriai ir platintojai pasiūlė pernelyg mažai žiūroviškų premjerų. Geriausiai sekėsi 56,4 tūkst. žiūrovų pamatytai Algimanto Puipos dramai “Miegančių drugelių tvirtovė”. Pagal šį statistinį rodiklį šviesaus atminimo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romanų inspiruotas filmas įsitvirtino antrajame lankomiausių premjerų dešimtuke, bet šiek tiek pralaimėjo prieš penkerius metus rodytam “Nuodėmės užkalbėjimui” (61,1 tūkst. žiūrovų). Kita vertus, A.Puipos filmo rezultatą vis tiek reikėtų laikyti sėkmingu.
Kitų panašaus stiprumo premjerų nesulaukėme (nors galimybė išleisti dar bent vieną buvo!). Sunkiai debiutavusios režisierės Dovilės Gasiūnaitės katastrofiškai blogas ir įgarsinimu studijoje dar labiau sugadintas “Narcizas” tenkinosi tik valstybės lėšomis apmokėtais premjeriniais seansais ir keliais pasirodymais Tarptautiniame Kauno kino festivalyje, o prodiuserė Teresė Zibolienė tiesiog nerodė noro išleisti nepavykusio filmo į platesnį repertuarą.
Nacionalinių filmų statistiką gelbėti bandė dokumentiniai filmai, kuriems vis dar sudėtinga įtikinti žiūrovus, kad verta pirkti bilietą. Kultinės roko grupės “Antis” melodijomis, sąmojais ir gudria kova dėl laisvės Giedrės Žickytės “Kaip mes žaidėme revoliuciją” sugebėjo parduoti tik 3,2 tūkst. bilietų. Manipuliatyvūs, neįtikimi, nevykę ir lūkesčius sudaužę Giedrės Beinoriūtės “Pokalbiai rimtomis temomis” greitai užgeso po didžiosios premjeros (1,6 tūkst. bilietų).
Susidomėjimas krepšiniu ir populiariausių žaidėjų dalyvavimas reklamos akcijose leido solidžiai pasimėtyti mūsų nacionalinės rinktinės nuotykius Europos čempionate dokumentavusiam filmui “Mes už… Lietuvą!” (13,5 tūkst. bilietų). Pagal surinktas pajamas (178,8 tūkst. Lt) režisieriaus Andriaus Lekavičiaus debiutinis kūrinys metų pabaigoje užims garbingą antrą vietą po “Miegančių drugelių tvirtovės”.
Prie savų lietuviškų filmų turėtume minėti ir Amerikos lietuvio Mariaus Markevičiaus dokumentinį filmą “Kita svajonių komanda”. Nostalgiškus, linksmus, įkvepiančius Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus, Sergejaus Jovaišos prisiminimus užfiksavęs kūrinys Lietuvos kino teatruose nugludino tikrą stebuklą. Dar nė vienam komercinio repertuaro dokumentiniam filmui nebuvo pavykę sudominti 41,5 tūkst. žiūrovų (beveik pusė milijono lietuviškais litais). Tai pergalės verti skaičiai, kurie ilgai laikysis pirmojo rekordo eilutėje.
Liūdna ir gaila, kad žlugo didelės M.Markevičiaus viltys kovoti dėl “Oskaro” premijos. Kelių mėnesių juodo darbo neužteko, kad “Kita svajonių komanda” prasibrautų į išplėstinį 15 kandidatų čempionatą, kuriame sausio 10 d. paaiškės finalinis penketukas.

Krepšinis ir Latvijoje lygina kalnus
Mus aplenkę latviai pirštu pabaksnojo, ko nepadarė geriausiais save vadinantys Lietuvos prodiuseriai. Visiškai pamiršome legendinę krepšinio rinktinę, nugalėjusią Europos čempionate ir nusipelniusią atgimti kino superherojais. Broliai latviai paėmė ir sukūrė nuotykinį sporto filmą apie savąją svajonių komandą, o dabar mėgaujasi pavydėtinais rezultatais ir žiūrovų palaikymu.
Lapkričio 19 d. per ilgąjį nepriklausomybės minėjimo savaitgalį Rygos kino teatruose pradėjusi varžybas režisieriaus Aigarso Graubos istorinė krepšinio drama “1935 m. Svajonių komanda” laimėjo prieš Holivudo rinktines jau per pirmąjį kėlinį. Premjerinę savaitę prie kasų išsirikiavo eilės norinčiųjų išvysti legendinės Latvijos krepšinio rinktinės žygdarbį pirmajame Europos čempionate Šveicarijoje, ir salės prisipildė sausakimšai. Rezultatas puikus – 11,9 tūkst. bilietų vien per pirmąją rodymo savaitę.
A.Grauba nukopijavo populiariausių filmų apie žaidybinių sporto šakų rinktines siužeto struktūrą (“Stebuklas Berne”, “Svajonė apie Montevidėjų”) ir subūrė naujokų komandą aplink entuziastingai nusiteikusį trenerį Valdemarą Baumanį, kuris patiki stebuklo realybe ir pradeda rengti komandą triumfo žygiui. “1935 m. Svajonių komanda” tikrus sportinius įvykius sumaišo su išgalvotomis santykių intrigomis ir prikausto žiūrovus efektingai nufilmuotomis batalijomis krepšinio aikštelėje. Viena iš epizodinių istorijų rutuliojasi Lietuvoje, kai jėgos ir pasitikėjimo įkvėpę latviai sudaužė mūsų rinktinę per draugiškas rungtynes (Lietuva1935 m. Europos čempionate Ženevoje nedalyvavo).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.