Vaiko draugai
“Einu pas Marių!” – išgirstate saviškio balsą, kurį palydi durų trinktelėjimas. Pas Marių ir dvynukės iš penkto aukšto. Net kai pas jus lankosi svečiai su vaikais – ir tie nubilda pas Marių. Kartais jums gaila Mariaus mamos. Bet… dar dažniau jūs jai pavydite.
Kaimynystėje visada yra toks vienas namas ar laiptinėje butas, kuris traukia vaikus kaip magnetas. Ne visada didžiausias ar prašmatniausias, nebūtinai su aukščiausiai kylančiomis sūpynėmis kieme ar didžiausiu televizoriumi svetainėje. Jei paklaustumėte saviškio, kas jau ten tokio gero, jis galbūt nepajėgtų pateikti privalumų sąrašo. Ir nors jūs dažnai pasidžiaugiate, kad tas namas – ne jūsų, slapta norėtumėte, kad būtų priešingai. Ne be priežasties.
Psichologai tikina, kad jei pro namų duris nuolat laužiasi draugai – tai į naudą ne tik vaikui, bet ir jūsų santykiams su juo. Ypač paūgėjus, kai mažylis virs dideliu mažiumi ir vis daugiau laiko praleis ne su jumis, darysis vis svarbiau pažinti jo draugus. Na, o jei “chebrytė” rinksis jūsų namuose, turėsite progą įvertinti savo vaiką socialiniame kontekste, išvysti įvairias jo asmenybės puses. Matydami, kaip vaikas bendrauja su bendraamžiais, vėliau galėsite padėti spręsti socialines ir emocines problemas. Įgysite ne tik daugiau įžvalgos, bet ir pasitikėjimo, kuris pridės jums svorio nustatant taisykles bei dalijant patarimus.
Tad kaip paversti savo namus traukos centru vaikams? Raudono kilimo juk nepaklosi… Ir nereikia – tiesiog pasistenkite, kad jūsų vaikas, jo draugai (ir jų mamos) žinotų, jog jūs mielai priimate svečius. Ir žinokite keletą gudrybių, kaip prisivilioti mažuosius.
Ne per ilgas taisyklių sąrašas
Nors be priežiūros palikti šešiamečiai sugeba sukurti įspūdingą chaosą, iš tikrųjų jie stengiasi (ir tuomet jiems iš tikrųjų smagiau) elgtis ramiai ir padoriai. Tad nustatykite keletą nelaužomų namų taisyklių. Ir būtų geriau, kad visi jas žinotų iš anksto – ir jūsiškis, ir jo svečiai tuomet jausis patogiau ir laisviau. Žinojimas, kas nepažįstamoje aplinkoje galima, o kas – ne, nubraukia įtampą, padeda atsipalaiduoti ir linksmiau praleisti laiką.
Tačiau nekurkite tų taisyklių, kaip sakant, eigoje. Susėskite su vaiku ir sudarykite sąrašą to, kas galima ir kas – ne. Ir šį sąrašą kartkartėmis atnaujinkite. Tik nepamirškite įsiklausyti į vaiko siūlymus ir korekcijas. Tuomet galėsite tikėtis, kad jis pasistengs, jog ir kiti jų laikytųsi. Išgirdę, kaip vaikas primena draugams: “Negalime traukti naujo žaidimo, kol nesusitvarkėme šito”, žinosite, jog puikiai atlikote savo darbą – ir apsiėjote be diktato!
Būti ar nebūti – štai klausimas koks!
Niekas nemėgsta prižiūrėtojų, bet jūs nenorite ir būti nematomi mama ar tėtis. Vaikams įsitraukus į “Alias” žaidimą, jums išties nebūtina laidyti pastabų nuo “atsarginių suolelio”. Tiesiog retkarčiais laiku ir vietoje pasivaidenkite – jei vaikai žaidžia restoraną, užsisakykite deserto, jei ruošia spektaklį, pabūkite žiūrovu, jei spardo kamuolį – pastovėkite vartuose.
Pamažu vaikai ims prie jūsų jaustis laisvai, o jums tai suteiks galimybę įsikišti įsiplieskus ginčams. Nelaukite, kol būsite pakviesti. Pajutę, jog atmosfera kaista ir bręsta peštynės, pamėtėkite gerą pasiūlymą, kuris stumtelės užstrigusį žaidimą į priekį. Tai – kur kas geriau, nei moralizuoti apie draugystę, rankų vienas kitam paspaudimą ar nurodymus nusiraminti.
Neįtikėtina žaidimų erdvė
Tai ne pridėtinė nekilnojamojo turto vertė. Tai labiau vidinė būsena. Jums reikia vietos, kur galėtų lietis fantazija ir linksmybės. Kai vaikai ateina tiesiog pažaisti (iš anksto nenusprendę, ką), jiems reikia šiek tiek netvarkos, vaizduotės ir laisvės. Paskirkite vietą, kurioje visokios gėrybės – piešimo reikmenys, stalo žaidimai, knygos ir “Lego” – būtų ne tik lengvai pasiekiamos, bet ir lengvai vėl sudedamos.
Pasistenkite užgniaužti savyje švaros maniaką – miegamojo pagalvėms tikrai neskaudės, jei jos praleis popietę vaikų kambaryje. Paprastai praverčia tokia taktika – prieš persikraustydami į kitą kambarį, vaikai turi susitvarkyti apleidžiamąjį. Tuomet netvarka apsiriboja tik ta erdve, kurią vaikai okupuoja.
Visi į lauką!
Jei gyvenate nuosavame name, nepagailėkite vaikams garažo ir dalies kiemo. Iš anksto apsirūpinkite gerais dalykais, pvz., lankais, kamuoliukais, virvėmis, kartono dėžėmis ir lakštais. Visa tai tiks bet kam – nuo cirko spektaklio iki kliūčių ruožo. Jei dar turėsite palapinę, priklausančią kategorijai “negaila”, jūsų kiemas vaikams taps patrauklesnis už tą, kuriame yra baseinas. Būtina kartais kieme atlikti saugumo reviziją ir paieškoti ne tik į akis krintančių įprastų “įtariamųjų” – žoliapjovių ar aštrių kepsninių įrankių. Pasidairykite ir pasislėpusių grėsmių, pvz., nuodingų augalų, paliktų chemikalų, raktelių automobilio spynelėje…
Pasistiprinimo vaišės
Ne “kieti”, o lengvi ir sveiki užkandžiai įeina į svečių aptarnavimo programą. Nors kai kurie tėvai nepyksta, jei jų vaikus pavaišinate “čipsais”, kiti gali ir pasiusti, todėl saugiausia apsirūpinti sveikais maistingais produktais. Tačiau nepamirškite paprasto dalyko – dauguma vaikų rauko nosį, išvydę nepažįstamą patiekalą, tad kulinarinės improvizacijos tikriausiai nepasiteisins. Be to, jei jūsiškis mėgsta špinatus, nereiškia, kad jo draugai pajėgs nežiaukčiodami juos praryti.
Deja, po tokių išbandymų jie į svečius gali ir nebeužsukti… Mažieji svečiai dar nėra ištobulinę socialinių įgūdžių ir atsisakyti jiems baisiausiai nepatogu. Suteikite vaikams galimybę rinktis – atneškite lėkštę supjaustytų obuolių, bananų, sūrio ir morkų lazdelių, taip pat saldžių ir pikantiškesnių padažų, į kuriuos galima pasidažyti. Na, o jei norite, kad vaikai jūsų namų virtuvę įvertintų penkiomis žvaigždutėmis – gaminkite kartu su jais! Šviežios naminės bananų duonos gabalas vaikui bus neįtikėtinas superprizas, o jūs natūraliai, nepriverstinai įsipaišysite į jų būrį.
Privalomų daiktų sąrašiukas
Jūs, aišku, nevadovaujate jaunimo dienos centrui, tačiau keletą būtiniausių dalykų privalote turėti: