BFL

Šių metų mūsų šeimos biudžetas: kiek kas brangs ir ką turime žinoti planuodami savo išlaidas artimiausius dvylika mėnesių.

Kauniečiai Vytautas ir Roma Mažrimai 2012-aisiais nusprendė gyventi taupymo režimu. Du mažamečius vaikus auginanti pora neplanuoja jokių didesnių pirkinių, o atostogauti planuoja tik Lietuvoje.

„Pernai jau leidome sau lengviau atsikvėpti: vyras vėl rado darbą, man šiek tiek padidino atlyginimą, – pasakoja R.Mažrimienė. – Atrodė, kad didžiausi sunkumai jau praeityje, nes 2008–2010 metai mūsų šeimai buvo tikrai nelengvi, vos sudurdavome galą su galu, turėjome pamiršti pramogas, keliones. Tačiau šiandien vėl nebežinome, ko tikėtis, todėl nusprendėme gyventi kiek įmanoma taupiau, kad ir vėl netektų graužtis, jog atėjus naujai krizei neturime jokių santaupų.“

Panašiomis nuotaikomis gyvena daugybė lietuvių šeimų: neramumai euro zonoje, galimo antrojo ekonomikos nuosmukio prognozės sėja nerimą tarp gyventojų ir kelia klausimus, kaip turėsime gyventi bei planuoti savo išlaidas naujaisiais metais. Ekspertų vertinimu, mūsų pašnekovų Mažrimų šeima priėmė, ko gero, protingiausią sprendimą šiuo metu: 2012-aisiais verčiau pamiršti išlaidavimą. Ir ne vien todėl, kad nelabai aišku, kokia kryptimi toliau judės ekonomika, – akivaizdu, jog šiemet pajamos didės tik nedaugelio, o išlaidos – visų.

Būsto išlaikymas toliau brangs

Elektra jau pabrango – už sausį gausime didesnes sąskaitas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė sako, kad, skaičiuojant populiariausiu vienkainiu tarifu, maždaug 52 proc. namų ūkių sąskaitos už elektrą padidės maždaug 2 Lt per mėnesį.

Gera žinia – gamtinių dujų kaina gyventojams bent jau artimiausią pusmetį nedidės. Antrojo pusmečio dujų kaina, pasak D.Korsakaitės, priklausys nuo to, kokios pirmąjį pusmetį bus naftos produktų kainos bei kokia linkme judės lito ir JAV dolerio santykis. „Šios dienos duomenimis, žymių pokyčių nelaukiama, tačiau jie galimi dėl kokių nors politinių sprendimų ar procesų tarptautinėje arenoje“, – komentuoja D.Korsakaitė.

Šildymo kainos pastaruosius keletą metų kasmet didėja vidutiniškai 17 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas skaičiuoja, kad jei ši tendencija pasitvirtins ir šiemet, tipiško seno nešiltinto 60 kv.m buto gyventojų sąskaitos už šildymą padidėtų vidutiniškai nuo 450 iki 526 Lt, o naujos statybos butų – maždaug nuo 180 iki 210 Lt.

Nuo gamtinių dujų tiesiogiai priklausančios šilumos kainos, kaip pabrėžia VKEKK pirmininkė D.Korsakaitė, šiuo metu stabilizavosi, o antroje šio šildymo sezono pusėje, jei nebus sukrečiančių pasaulinių įvykių, lauktinas netgi nedidelis kainų mažėjimas. „Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos dydžio, bet ir nuo suvartojamos šilumos kiekio. Tad tie gyventojai, kurie vasarą pasirūpino savo namų energinio efektyvumo didinimu, gali tikėtis mažesnių sąskaitų, o kitų sąskaitos priklausys nuo orų sąlygų“, – primena D.Korsakaitė.

„Gamtinių dujų ir šildymo kainos priklausys ne tik nuo rinkos tendencijų, bet ir nuo „Gazpromo“ politikos, todėl bent jau 2011–2012 m. šildymo sezonas bus brangus“, – apibendrina SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Ekspertų teigimu, labiau tikėtina, kad šildymas ir toliau brangs. Taigi būsto išlaikymui šiemet teks atseikėti šiek tiek daugiau lėšų. Tiesa, bent jau būsto kainos – tiek pirkimo bei pardavimo, tiek nuomos – šiemet turėtų išlikti stabilios. „Priežasčių nekilnojamojo turto kainoms kilti 2012 m. beveik nėra: ekonomikos plėtra, pajamų didėjimas ir nedarbo lygio mažėjimas bus lėtas. Be to, situaciją smarkiai trikdo ir būsto paklausą riboja tvyrantis neapibrėžtumas dėl euro zonos ir pasaulio ekonomikos perspektyvų. Tad šiemet tikėtina nekilnojamojo turto kainų stagnacija arba santūrus mažėjimas“, – prognozuoja V.Tauraitė.

Brangs ir maisto produktai

Degalų brangimo bei transporto išlaidų didėjimo 2012-aisiais bijoti nereikėtų – tuo įsitikinęs „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau maisto produktai toliau brangs.

„Pernai kainų didėjimą lėmė beveik vien išoriniai veiksniai – brangesnė nafta ir kitos importuojamos žaliavos, taip pat tarptautinėse prekių rinkose išaugusi grūdų ir kitų maisto produktų kaina. Prognozuojame, kad šiemet naftos kainos bus šiek tiek mažesnės nei 2011 m. Tačiau lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas nebūtinai sumažins maisto produktų kainas. Tokias tendencijas matėme pastaraisiais mėnesiais – naftos ir metalų kainos krito daug sparčiau nei maisto produktų, kurios tik šiek tiek sumažėjo nuo praėjusį pavasarį pasiektų aukštumų“, – aiškina N.Mačiulis.

Jo prognozėmis, ribota maisto prekių pasiūla, pasaulio gyventojų gausėjimas ir toliau skatins maisto produktų brangimą. Jungtines Valstijas, didžiausias grūdų ir sojų pupelių eksportuotojas pasaulyje, pernai kankino potvyniai, todėl derliaus ir atsargų kiekis šiuo metu yra mažesnis, nei prognozuota. Tailandą, didžiausią ryžių eksportuotoją pasaulyje, nuniokojo liūtys. Skaičiuojama, kad Tailando ryžių produkcija sumažės 20 proc., todėl šiemet galima tikėtis šio produkto brangimo. Mažėjanti pasiūla ir didėjančios kainos taip pat skatina spekuliacijas finansų rinkose, o tai dar labiau paspartina kainų kilimą.

Kad maistas brangs, jau patvirtina ir kai kurie gamintojai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius prognozuoja, kad mėsa ir jos gaminiai brangs 15–20 proc. Pasak pašnekovo, dėl sparčiai didėjančio skerdienos, ypač jautienos, eksporto už ES ribų vis labiau jaučiamas jos trūkumas, todėl žaliava brangsta. „Europos Komisijos prognozėmis, 2012 m. ES 100 kg jautienos kaina pakils iki 350 eurų. Pernai ji siekė 344 eurus už 100 kg, o 2010 m. – 314 eurų“, – pateikia pavyzdį asociacijos vadovas, pridurdamas, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai, matydami mažėjantį vartojimą, pastaraisiais metais kaip įmanydami veržėsi diržus ir kainų nekėlė, tačiau dabar dingti jau neturi kur, tad mėsos gaminiai neišvengiamai brangs.