"Veido" archyvas

Skyrybos prasideda gerokai prieš tai, kol apie jas prabylama garsiai. Ir nesibaigia iškart pasirašius teisinius dokumentus. Atpažinkite savo emocijas viso skyrybų proceso metu ir išmokite jas kontroliuoti.

Skyrybų varpai

Dėl skyrybų neapsisprendžiama per penkias minutes. Vienas iš sutuoktinių mintį palikti kitą gali puoselėti pusmetį ar metus iki pasiryžimo apie tai pagaliau ištarti garsiai. Tačiau net jam tylint gresiančias skyrybas galima atpažinti iš tam tikrų ženklų.

• Nemokate spręsti konfliktų. Poros, kurios nemoka spręsti problemų nepakenkdamos santykiams, dažniausiai ima tiesiog vengti konfliktų. Tačiau tarpusavio skirtumai ir ginčai dėl jų vis tik neišvengiami. Negalintys su tuo susitaikyti galiausiai nusprendžia, kad vienintelis būdas išvengti nesutarimų – nebebūti kartu.

• Nesidomėjimas partnerio emocijomis. Kai Eglė verkia, Tomas išeina į kitą kambarį. Kai ji džiugiai nusiteikusi, jis nepaklausia – kodėl. O juk emocinis įsitraukimas – būtina sąlyga santykiams palaikyti! Kai jo nebelieka, nebelieka ir santykių…

• Dėmesio perskirstymas. Staiga dalis dėmesio, skirta partneriui, imama dalyti kitiems dalykams. Tai gali pasireikšti perdėtu rūpinimusi vaikais ir staigiu noru žinoti apie juos viską.

• Kitais atvejais atramos ieškoma darbe: staiga atsiduodama karjerai ir dirbama viršvalandžius, kad mažiau laiko reikėtų praleisti su sutuoktiniu.

• Pasiruošimas viengungio gyvenimui. Moterys, kurios didžiąją santuokos dalį praleido būdamos namų šeimininkės, prieš inicijuodamos skyrybas dažnai ima ieškoti pragyvenimo šaltinio ir susirūpina karjera.

• Kiti ženklai: dietos laikymasis, užsirašymas į sporto klubą ar staigus susirūpinimas šukuosena. Visa tai dėl noro gerai atrodyti per būsimus pasimatymus po skyrybų.

Aukos ir kaltojo žaidimas

Statistikos duomenimis, net 75 proc. visų skyrybų inicijuoja moterys. Viena vertus, tai reiškia, kad jos turi galimybę kontroliuoti skyrybų situaciją. Kita vertus, skyrybų iniciatoriui dažnai tenka išgyventi dar daugiau emocijų nei paliktajam sutuoktiniui.

Paliktasis gali prisiimti aukos vaidmenį ir tikėtis aplinkinių užuojautos. O skyrybų iniciatoriui prireiks atlaikyti visą tenkantį spaudimą. Būtent jam teks jaustis kaltam dėl santuokos įžadų sulaužymo ir šeimos ardymo bei žalos vaikams darymo.

Šiuo atveju svarbiausia gerai žinoti atsakymus į du klausimus: kodėl nusprendėte skirtis ir ar kitos išeities nebuvo. Priminkite sau šiuos atsakymus kiekvieną kartą pajutusi spaudimą ar kaltės jausmą.

3 emocinės skyrybų stadijos

Išgyvenant skyrybų laikotarpį aplanko ištisa emocijų vaivorykštė: nuo liūdesio ir baimės iki kaltės ir pykčio. Svarbiausia suvokti, kad visos šios emocijos – normali žmogiška reakcija. Nesistenkite su jomis kovoti: daugiau laimėsite prie jų prisitaikydama.

Liūdesys ir sielvartas

Tai pirmoji ir stipriausia su skyrybomis susijusių emocijų banga. Santykiai baigiasi. Nesvarbu, ar esate skyrybų iniciatorė, ar paliktoji, vis dar jaučiate emocinį ryšį su savo sutuoktiniu: kartu išgyventų akimirkų neišbrauksite tarsi eilutės iš pirkinių sąrašo. Suvokimas, kad šį ryšį reikia nutraukti, sukelia sielvartą net jei tikinate save, kad kitos išeities neturite.

Liūdesys dėl skyrybų turi tam tikras pakopas: tik užkopus jomis visomis, emocijos nusilpsta. Viskas prasideda nuo neigimo: “to būti negali”. Vėliau aplanko pyktis: “Aš to nenusipelniau”, ir imama derėtis su pačiu savimi, tikintis, kad ką nors pakeitus būtų galima pakeisti visą situaciją. Ketvirtoji liūdesio pakopa – depresija. Tai situacijos suvokimas įsitikinus, kad nieko nepavyks pakelti. Ir tik išgyvenus tokią vienos emocijos – liūdesio – kaitą, galiausiai pasiekiamas susitaikymas su situacija.

Pabandykite atpažinti tokias liūdesio pakopas ir savo situacijoje. Žinoti, ant kurios pakopos esate šiuo metu, svarbu dėl to, kaip ji veikia jūsų sprendimus. Liūdesys trukdo blaiviai mąstyti, tačiau kiekviena jo stadija jūsų mintis veikia savaip. Štai pykdama rėkiate ant sutuoktinio, o išgyvendama derybų stadiją galite bandyti su juo taikytis.

Kaltė ir gėda

Tokius jausmus sukelia išgyventa nesėkmė: tikėjotės laimingos santuokos, tačiau dabar ji žlunga. Jaučiatės neįvykdžiusi savo pačios, artimųjų arba visuomenės lūkesčių. Ką aš dariau ne taip, kad man nepavyko tesėti pažado “kol mirtis mus išskirs”?

Nors kaltę ir gėdą išgyvena didžioji dalis besiskiriančiųjų, tik nedaugelis jų tai pripažįsta patys sau. Šie jausmai dažnai lieka paslėpti, o taip jie geba pridaryti daugiausia žalos. Kaltė trukdo iš tikro pažvelgti į problemas ir ieškoti jų sprendimų. Pavyzdžiui, jausdama kaltę galite jaustis neturinti teisės užduoti sutuoktiniui jums svarbių klausimų ar kelti savus reikalavimus.

Vis dėlto kaltės jausmas gali būti pernelyg skaudus ir nepakeliamas net ir nesuvokus, kad jį jaučiame. Todėl jį labai greitai pakeičiame kitais – sąlygiškai lengviau išgyvenamais jausmais – pykčiu ir depresija. Štai kodėl sutuoktiniai dėl byrančios santuokos linkę kaltinti vienas kitą, užuot prisiėmę savąją atsakomybės dalį.

Baimė ir nerimas

Jūs nebežinote, ko tikėtis iš ateities. Šiandien skiriatės, o rytojaus akimirka miglota… Būtent ši nežinomybė ir sukelia baimę bei nerimą. Baimę sukelia dar ir stresas: išgyvenant ilgalaikę stresinę situaciją organizmas į ją reaguoja nepaaiškinamo nerimo priepuoliais.

O kas toliau?

Kartu su skyrybomis baigiasi vienas gyvenimo etapas ir prasideda kitas. Tačiau įpratus prie nusistovėjusio gyvenimo ritmo sunku susitaikyti su tuo, kad teks jį pakeisti.

• Gyvenimo nepakeisite per vieną dieną. Iki tol, kol pajusite pirmuosius pokyčius, jums teks išgyventi visą krūvą emocijų ir ieškoti problemų sprendimo. Todėl kartais viskas, ko galėsite tikėtis – tiesiog ištverti dieną. Tokie jausmai netruks amžinai, todėl leiskite sau juos išgyventi. Skirkite laiko poilsiui ir situacijos įvertinimui. Kai būsite pasiruošusi stipresniems pokyčiams, tai pajusite.

• Susikurkite savo ateities viziją. Tebūnie tai rožinė fantazija. Įsivaizduokite, kaip jūsų gyvenimas atrodys po skyrybų ir ką jame pakeisite. Ieškokite galimybių įgyvendinti visoms senoms svajonėms: kada, jei ne dabar, mokytis šokti ar išvažiuoti atostogų į egzotišką šalį. Teigiama ateities vizija padeda lengviau ištverti dabartį.

• Rašykite dienoraštį. Pradėkite įrašus nuo šiuo metu išgyvenamų emocijų aprašymo, baikite – ateities planų sudarymu. Stenkitės daryti tai kasdien, o po savaitės perskaitykite viską, ką parašėte. Dažniausiai dienoraštyje besikartojančios temos išryškins jūsų rūpesčius ir lūkesčius, todėl bus lengviau suvokti, kokių veiksmų turite imtis.