BFL

Statistikos departamento duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybos darbų vis dar mažėja. Tačiau ar dėl to šiandien nerimauja architektai ir statybų bendrovių atstovai?

Dauguma architektų ir statybų bendrovių darbuotojų sutinka: prieš krizę namus statydavosi visi, kas gaudavo banko paskolą. Norėjo kuo greičiau, mažiau svarstydavo, buvo ne tokie priekabūs. Galbūt dėl to, kad dauguma namų buvo statoma parduoti? Toks klausimas kyla prisiminus statybų bendrovių aukso amžių.

Imasi improvizacijų

Statybų verslo atstovai pažymi, kad su ankstesniais klientais – tais, kurie norėjo greitai ir per daug nesigilino – dirbti buvo daug paprasčiau. Tačiau ir rizikos, vertinant šiandien, pasirodo, buvo daugiau: iš tų laikų liko skolų, kurių įmonės atgauti nebesitiki.

Ir architektai, ir statybų įmonės tikina, kad šiuo metu iš esmės klientų netrūksta. Tačiau, anot jų, dabar klientai atsisijojo – namus statosi tie, kurie tikrai turi pinigų, o reiklumas kokybei irgi smarkiai išaugo.

Tiesa, vis dar taupoma. Anot bendrovės „Tikresta“ inžinieriaus Raimundo Pėčios, apie 60 proc. klientų nori geriausios kokybės už mažiausią kainą. Į kokybę šiek tiek pro pirštus žiūrima tik tada, jei užsakovas namą stato parduoti. Bet kokiu atveju medžiagas renkasi pats klientas. Architektai ir statybų rangovai pataria, pasiūlo, bet pasirinkimo atsakomybė tenka užsakovui.

Besistatantieji namus jau iš anksto įvertina, kiek jiems kainuos išlaikyti būstą. Dauguma akcentuoja, kad namų plotas, palyginti su laikotarpiu iki krizės, sumažėjo. Nors kai kurios įmonės, sukaupusios ilgametę patirtį ir į kurias klientai kreipiasi daugiausia pagal rekomendacijas, tokios tendencijos nepastebi. Visi klientai ateina turėdami individualių poreikių, norima įvairių namų: nuo prabangių su baseinais iki paprastų ekonominės klasės.

Norintieji sutaupyti renkasi tipinius projektus, pagal kuriuos statyti namą yra kur kas pigiau. Individualius projektus renkasi žmonės, kurie turi didesnes pajamas.

„Dažniausiai klientai ateina su architekto projektu. Būna, kad kai kurie turi mažiau pinigų, bet nori ko nors unikalaus. Tokiu atveju jie perka tipinį projektą ir patys jį tobulina. Namas žmogui tampa jo paties meno kūriniu. Kai kurie renkasi statyti namą ne vienus metus, o dvejus, penkerius ar dešimtį, tačiau stato tai, ko iš tikrųjų nori. Žinoma, tokių klientų mažuma, nes dauguma nenusiteikę tiek laukti“, – patirtimi dalijosi R. Pėčia.

Viską planuoja kruopščiau

Pastebima, kad dabartiniai klientai tapo kruopštesni, atidesni, ateina labiau pasiruošę, statosi namą kuo patogesnį. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo prabanga.

„Kartais žmonės prašo klientų, kuriems stačiau namus, kontaktų, pageidauja pamatyti, pajusti, kaip atrodo erdvės. Būna, žmonės ateina ir rodo interneto svetainėse publikuojamus brėžinius, nori būtent tokio namo. Tokiu atveju siūlau kreiptis į tą architektą, kurio darbą jie mato. Nemėgstu tobulinti ar kitaip perdarinėti svetimų darbų“, – pasakojo įmonės „Arch divizija“ architektas, projektų vadovas Kazys Strazdas.

Jo pastebėjimu, daugiausia namus statosi jau įsitvirtinusios šeimos, turinčios vaikų, todėl dažnas mąsto toli į priekį: kaip jausis name, kai vaikai jau bus pakėlę sparnus, ar bus ne per tuščia, ar ištuštėjus namams vis tiek bus jauku.

Dauguma nori vienaaukščių namų. Dėl to dažnai kyla problema, kaip suderinti klientų norus su jų turimu plotu.

„Norima visko daug ir viename aukšte. O juk į du aukštus sutalpinti viską būtų daug paprasčiau“, – aiškino K. Strazdas.

Galvodami apie namo statybą žmonės turėtų būti nusiteikę tam, kad už miesto ribų beveik nebūna namų, kur būtų sutvarkyta visa infrastruktūra. Tačiau rangovai siūlo įvairių būdų, kaip šią problemą būtų galima išspręsti: įrengti vandens gręžinius, nuotekų valymo įrengimus, geoterminį šildymą. „Svarbu turėti elektrą, ir gali gyventi normalų gyvenimą, – ramina R. Pėčia. – Pasitaiko žmonių, kurie nusiperka namą galvodami, kad jame jau sutvarkyta visa infrastruktūra, ir paskui tenka nustebti. Tačiau tokių nėra daug“.

Lietuvoje medžiagos brangios

„Klientai nenori daug atseikėti už projektą, daugeliui atrodo keista, kad reikia tiek daug mokėti už brėžinį, esantį ant popieriaus lapo. Lietuvoje žmonės tiesiog dar nesugeba įvertinti intelektualaus darbo“, – problemas dėstė architektė Ieva Grinevičiūtė.

Jos kolega K. Strazdas antrino, kad kartais klientai sumąsto pakeitimų ir galvoja, kad tai tik daug vargo nekainuojančios kelios linijos. Tačiau norint tas kelias linijas nubrėžti, jas suplanuoti, numatyti joms sprendimą, prireikia daug laiko ir darbo: derinimų, planavimų.

Inžinierius R. Pėčia linksta manyti, kad statybų verslas atsigauna: bankai vėl duoda paskolas, statybų verslo atstovams darbų netrūksta. Žinoma, jų šiek tiek mažiau nei prieš krizę, bet jau pakankamai. Tiesa, kol kas Lietuvoje statybinės medžiagos yra brangesnės negu Europoje. Palyginti netgi su kaimyne Lenkija, Lietuvoje cementas, mūro blokeliai, apdailos medžiagos kainuoja 20–30 proc. brangiau.

„Jei statybos buvo sustabdytos, galima spėti, kad turtą perėmė bankai. Retas bankas į juos toliau investuoja, nes neturi tam specialistų. O įmonės, kurios per krizę atsilaikė ir nebankrutavo, vėl stiebiasi aukštyn“, – įsitikinęs inžinierius R. Pėčia.

Kristina Vaznonytė

“Statyba ir architektūra”