Narkotinių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigas efektyviausiai užkirstų naujos modernios kamerų tipo įkalinimo patalpos, teigia Teisingumo ministerijos atstovas.

“Jeigu modernizuosime įkalinimo įstaigas, pastatysime kamerinio tipo patalpas, problemą išspręsime (…). Ši problema yra tik lagerinio tipo įstaigose”, – trečiadienį per Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos diskusiją sakė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis.

Anot jo, areštinėse, kur suimtieji ar sulaikyti laikomi kamerose, narkotikų problemos esą praktiškai nėra.

M.Rakštelio duomenimis, iš 15 šalyje esančių laisvės atėmimo įstaigų 11 yra lagerių tipo. “Suskirstymas sektoriais po 100-200 žmonių, priklausomai nuo įstaigos dydžio. Jie gyvena ir bendrauja bendrabučio tipo patalpose”, – sakė jis.

Teisingumo ministerija yra parengusi įkalinimo įstaigų modernizavimo programą už 0,5 mlrd. litų.

“Mūsų planuojama vizija susijusi su kamerinio tipo įstaigomis, kur asmenys bus laikomi po vieną ar po du. Šis aspektas ypač svarbus siekiant ir socialinės reabilitacijos tikslų”, – tvirtino M.Rakštelis.

Kalėjimų departamento duomenimis, maždaug penktadalis visų įkalinimo įstaigose laikomų nuteistųjų vartoja narkotines medžiagas. Šiuo metu tokioje įskaitoje yra apie 1300 žmonių. Iš jų – 94 asmenys yra iki devyniolikos metų.

Per penkis šių metų mėnesius įkalinimo įstaigose paimti 652 gramai narkotinių medžiagų, kuriuos mėginta perduoti nuteistiesiems. Pernai iš viso pareigūnai perėmė 1777 gramus kvaišalų.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno teigimu, vartojančiųjų narkotikus įkalinimo įstaigose skaičius yra stabilus.

Anot jo, kvaišalai į pataisos namus dažniausiai patenka dviem keliais – arba atneša artimieji, ateidami aplankyti kalinius, arba įmetama į įkalinimo įstaigos teritoriją.

“Ir strėlės skraido, ir patrankos šaudo, ir permetimai”, – teigė pareigūnas.

Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas pasakojo, kad investuota lėšų ir aukštinant tvoras, ir įrengiant vaizdo kameras, tačiau kvaišalų tiekėjai tampa vis išradingesni.

“Pas mus šaudymas (narkotinių medžiagų – BNS) vyksta iš degalinės. Atvažiuoja į degalinę ir atliekamas šūvis iš degalinės”, – sakė jis.

Direktorius priminė, kad jų įkalinimo įstaigos teritorija užima 20 hektarų. Tuo metu naktį ten budėti lieka 13 žmonių. Jie privalo prižiūrėti teritoriją ir dar 1300 žmonių.

“Be to, dirba pinigai, nemaži pinigai. Tai pelningas verslas. Buvo ir lėktuvas pakeltas, kuris numetė pusę kilogramo narkotinių medžiagų. Aišku, nepataikė, bet tai buvo eksperimentas”, – tvirtino K.Jasmontas.

Anot jo, negalima visuose pataisos namuose užblokuoti ir mobiliojo ryšio, kad kaliniai su išorėje esančiais narkotikų tiekėjas negalėtų susitarti dėl siuntos. Kadangi Alytuje laisvės atėmimo įstaiga stovi mieste, trukdžiai veiktų ir gyventojų mobiliuosius telefonus. “Blokuosime atskirais padaliniais”, – sakė K.Jasmontas.

Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžė, kad tvorų aukštinimas padėties nepagerins. Pasak M.Rakštelio, užsienyje vienas efektyviausių kovos su narkotikais būdas – apmokytų šunų panaudojimas.

Dar vienas siūlymas – uždrausti ilgalaikius nuteistųjų pasimatymus su artimaisiais. Būtent po jų kaliniai esą parsineša nemažai kvaišalų.

Teisingumo ministras jau yra nurodęs trumpalaikius pasimatymus rengti be nuteistųjų ir iš laisvės atėjusiųjų kontakto.

Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną įkalinimo įstaigose buvo daugiau nei 8,6 tūkst. asmenų – 100 tūkst. gyventojų teko 260 įkalintų asmenų.