"Veido" archyvas

Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir NATO vadovas A.F.Rasmussenas tariasi dėl strateginės partnerystės

Penktadienį Lisabonoje pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

“Paleidžiama trečia NATO versija”, – taip praėjusį penktadienį 29 Aljanso narių vadovams šmaikščiai pareiškė JAV ambasadorius NATO šalims Ivo Daalderis. Kartu jis priminė, kad pirmoji versija startavo po Antrojo pasaulinio karo, o antroji veikė nuo šaltojo karo pradžios iki praėjusio penktadienio.

Naujausia NATO strateginė koncepcija numato, kad Aljansas tampa ne vien šalių sąjunga, bet atskiru žaidėju pasaulio arenoje. “Klausimas, ar NATO ims funkcionuoti pasauliniu mastu, išspręstas. Mes čia”, – pokyčius komentuoja I.Daalderis ir pabrėžia, kad NATO, kaip atskiras junginys, gyvuos šalia tokių kylančių pasaulio galios centrų, kaip Rusija, Indija, Kinija ar Brazilija. Ir, svarbiausia, su jais bendradarbiaus.

Ar Rusija gali būti partnerė

Ypač daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su Rusija. Ar tai reikš, kad NATO nustos ginti savo nares nuo Rusijos grėsmės ir pavers šią šalį savo strategine partnere?

Jei taip atsitiks, pasikeis visa NATO esmė. Juk kai Lietuva stojo į Aljansą, pagrindinis argumentas kaip tik ir buvo saugumas. Saugumas, žinoma, ne kieno nors kito, o Rusijos grėsmės atžvilgiu. Tačiau praėjusią savaitę Lisabonoje nuspręsta, kad NATO šios funkcijos atsisako visam ateinančiam dešimtmečiui.

Kaip visa tai vertinti Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir kitoms panašioms NATO narėms?

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, paklaustas apie Aljansui priklausančių Rytų Europos šalių būgštavimus dėl Rusijos, pabrėžia, kad dabar visos NATO valstybės suvokia būtinybę stiprinti partnerystę su Rusija. Pasak jo, toks požiūris padeda stiprinti bendrą saugumą, be to tai naudinga visoms NATO šalims, o ypač sąjungininkėms Rytų Europoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad pati Lietuva tokį susitarimą irgi vertina tik palankiai. “Lietuva nemano, kad Rusija yra priešas. Mes esame suinteresuoti, kad ji būtų kaip galima draugiškesnė valstybė, todėl NATO siekis tiesti ranką Rusijai yra mūsų remiamas”, – aiškina ministrė.

Kitas klausimas, ar Rusija yra pasiryžusi atsakyti tokiu pačiu nuoširdžiu ir draugišku bendradarbiavimu. “Aš pabrėžiu realistinį požiūrį. Ne naiviai ir pro rožinius akinius reikia žiūrėti. Sakau “taip” bendradarbiavimui, bet ne nuolaidžiavimui”, – pabrėžia R.Juknevičienė.

Žinoma, viešai ir Rusija tikina pasisakanti už lygiavertį bendradarbiavimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškina, esą strateginė partnerystė turi būti plėtojama lygiateisiu pagrindu, gerbiant visus susitarimus, kurių dar anksčiau pasiekė Rusija ir NATO.

“Tai visų pirma įsipareigojimas nestiprinti bet kurios šalies saugumo pakenkiant bet kurios kitos bendradarbiavimo dalyvės saugumui. Antra, Rusijos ir NATO darbas neturi būti grindžiamas formule “28 prieš vieną”, o kiekviena šalis turi veikti kaip nacionalinis vienetas”, – mano S.Lavrovas.

Dėl ko nuomonės jau sutampa

Rusijos tarptautinių santykių studijų centro analitikai įsitikinę, kad tai apskritai jau nebe Rusijos ir NATO šalių tarpusavio santykiai ir jų nebereikia toliau gvildenti. Svarbiausi dabar tampa reikalai, kuriems paprastai nelikdavo laiko, “švaistyto” kovojant su esą nepagrįstomis tarpusavio paranojomis.

Todėl toks bendradarbiavimo susitarimas, analitikų įsitikinimu, naudingas tiek visoms NATO narėms, tiek pačiai Rusijai. Pavyzdžiui, dabar Rusija ir NATO drauge imsis veiksmų užtikrinant bendrą saugumą Europoje, Azijoje ir už Atlanto. Be to, tai leidžia tikėtis, kad pagaliau bus pasirašyta nauja sutartis dėl masinio naikinimo ginklų ir raketų technologijų neplatinimo, kurios detalės derinamos jau daugiau nei dešimt mėnesių.

“Po dešimties mėnesių darbo mūsų nuomonės pagaliau visiškai sutampa keturiais klausimais: kovos su tarptautiniu terorizmu, laivininkystės laisvės gynimo ir kovos su piratavimu jūrose, grėsmių, kylančių iš Afganistano, bei kritiškai svarbios infrastruktūros apsaugos nuo teroristų išpuolių ir technogeninių katastrofų”, – džiaugdamasis postūmiu Rusijos ir JAV santykių srityje vardija Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas.

Apskritai analitikai pabrėžia, kad ne tik tokio konkretaus ir glaudaus bendradarbiavimo, bet ir kalbų, kaip dabar tarp Rusijos bei NATO, dar niekada nebuvo, net jei devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo vykdomos bendros operacijos Balkanuose, o pastaraisiais metais nuolat kalbama apie “perkrovimo mygtuką”.