Rusija palankiai įvertino, bet dar nepriėmė istorinio NATO kvietimo prisidėti prie raketinio skydo, kuris saugotų Europą nuo Irano atakų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį sutiko įtraukti techninius specialistus į plėtros planus, bet nedeklaravo įsipareigojimo, jei skydas imtų veikti, ir perspėjo, kad Rusija gali nuspręsti neprisidėti prie šių JAV vadovaujamų pastangų, jei nesijaus lygiaverte partnere.

“Mūsų dalyvavimas turi būti visapusis keitimasis informacija arba mes iš viso nedalyvausime”, – sakė jis žurnalistams po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) pareiškimo.

Diena anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) užsitikrino NATO paramą ambicingo Europos raketinio skydo kūrimui. Šis skydas turi saugoti nuo vis modernesnių Irano balistinių raketų ir branduolinės programos, kurios tikslas, kaip teigia Vakarai, yra branduolinių ginklo gamyba.

B.Obama šeštadienį gyrė Rusijos sprendimą ir sakė, kad jis “praeities įtampos šaltinį paverčia potencialaus bendradarbiavimo (kovojant) su bendra grėsme šaltiniu”.

Jis pridūrė, jog susitarimus dėl PRG rodo, kad sėkminga jo administracijos vykdoma santykių su Rusija “perkrovimo” politika.

Optimistiškai nusiteikęs A.F.Rasmussenas sakė, kad šalys keisis informacija dėl grėsmių Europos padangėje ir “galima įsivaizduoti, kad jos ims bendradarbiauti numušant skrendančias raketas”.

“Aš labai patenkintas, kad prezidentas Medvedevas priėmė šį siūlymą”, – pridūrė jis.

Du svarbius neatsakytus klausimus dėl raketinio skydo – ar jis veiks ir ar europiečiai gali tai sau leisti – NATO narės kol kas atidėjo į šalį, kad galėtų šį susitarimą pateikti kaip NATO solidarumo stiprinimą.

D.Medvedevas apie šiuos klausimus kalbėjo tiesiai šviesiai: “Gana akivaizdu, kad ir patys europiečiai ne iki galo įsivaizduoja, kaip jis atrodys, kiek jis kainuos. Tačiau visi supranta, kad raketinės gynybos sistema turi būti visapusis”.

NATO sako, kad sistema atsieina palyginti pigiai, kai išlaidos padalijamos visoms 28 Aljanso valstybėms, – 200 mln. eurų per 10 metų. Tačiau kritikai tvirtina, kad tai didelė kaina Europai, kenčiančiai nuo skolų krizės, kuri padidino nedarbą ir tuo pačiu metu privertė vyriausybes didinti mokesčius, apkarpyti paslaugas bei valstybės tarnautojų algas.

B.Obama sakė, kad šia raketine sistema “reaguojama į mūsų laikų grėsmes” ir kad ji “rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės”. Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo – jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą.

Susitikime Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) konstatavo, kad “sunkumų ruožas įveiktas”.

Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) šeštadienį sakė, kad NATO įvykdė jo šalies reikalavimus ir kad susitarimas “atitinka … tai, ko mes norėjome”. “Esame tuo patenkinti”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Prancūzija, kuri turėjo abejonių dėl to, kad raketinio skydo planas gali pasirodyti kaip pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei, sakė, jog taip pat pasirašė, kai jos susirūpinimas buvo išsklaidytas.

“Prancūzija būtų atsisakiusi vienašališko projekto, atitrūkusio nuo realybės, brangaus arba jei jis būtų buvęs … priešiškas Rusijai, arba būtų buvęs pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei”, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Jis pažymėjo, kad nė viena šalis nebuvo konkrečiai paminėta kaip raketinės gynybos objektas, tačiau pridūrė: “Prancūzija vadina daiktus tikraisiais vardais: šiandien raketų grėsmė yra Iranas”.

Pagal susitarimą, jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu.

Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.

D.Medvedevas atvyko į Lisaboną antrąją susitikimo dieną, kai 28 Aljanso šalys paskelbė, kad kurs bendrą priešraketinės gynybos sistemą, taip pat pakvies dalyvauti šiame projekte Rusiją.

Šis Aljanso valstybių lyderių gestas žymi visišką NATO, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Vakarų Europai nuo sovietų grėsmės ginti, strategijos pasikeitimą.

Pastaraisiais metais Maskva žiūrėjo į Amerikos planus kurti priešraketinį skydą kaip į jai keliamą rimtą grėsmę, nepaisydama Vašingtono patikinimų, kad sistema kuriam apsiginti nuo galimų raketų paleidimų iš tokių šalių, kaip Iranas.

Penktadienį buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija artimiausiems 10 metų, joje sakoma, kad NATO nekelia “jokios grėsmės” Rusijai. Šį dokumentą penktadienį patvirtino 28 NATO šalių lyderiai.

“NATO nekelia jokios grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakys tuo pačiu”, -sakoma dokumente.

Teiginys, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, buvo pirmą kartą įtrauktas į Aljanso koncepciją.

Lisabonos susitikimas buvo pirmasis po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto 2008 metų rugpjūtį, dėl kurio buvo įšaldyti NATO santykiai su Rusija keliems mėnesiams.