Per Briuselyje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso vadovybė perspėjo nares, kad pernelyg didelis taupymas gynybos sąskaita turės ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos atsigavimui.

"Veido" archyvas

Į Briuselį susirinkusiems NATO šalių gynybos ministrams aljanso generalinis sekretorius teigė, kad pernelyg didelis gynybos išlaidų mažinimas turės ilgalaikių neigiamų padarinių

Praėjusį ketvirtadienį Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai daugiausiai dėmesio skyrė kalboms apie pinigus. Nieko nuostabaus: per kelias pastarąsias savaites, likusias iki susitikimo, net keturios didžiosios europinės NATO narės – Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Italija paskelbė apie krizės nulemtus didžiulius gynybos išlaidų taupymo planus.

Apskritai taupymas ekonominiu sunkmečiu yra sveikintinas dalykas, ir dalis NATO narių, įskaitant ir Baltijos šalis, savo gynybos išlaidas susimažino dar planuodamos 2009-ųjų biudžetą. Taupo netgi pagrindinę NATO operacijos Afganistane naštą tempianti Amerika, nors prezidentas Barackas Obama saugumo ir gynybos išlaidas buvo paskelbęs neliečiama teritorija. Vis dėlto ir JAV 2011-ųjų gynybos biudžetas sumažės šiek tiek daugiau nei metinės infliacijos dydis.

Europa nori nusiginkluoti

Vis dėlto didžiųjų Europos valstybių gynybos reikmėms skirtų išlaidų mažinimas netgi gresia peržengti sveiko proto ribas. Prieš savaitę Vokietija paskelbė ketinanti sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas – bundesverą – nuo 254 tūkst. iki 150 tūkst. karių. Toks kariuomenės mažinimas leistų gynybos išlaidas kasmet sumažinti maždaug milijardu eurų, bet kelia pavojų pačiam bundesvero egzistavimui.

Vokiečių karių sąjungos vadovo pulkininko Ulricho Kirscho nuomone, beveik 40 proc. sumažinus karių gretas bundesveras jau nebegalėtų užtikrinti šalies saugumo. Kovodamas dėl kariuomenės biudžeto, į ketvirtadienio susitikimą Briuselyje negalėjo atvykti ir Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas.

Galingiausias ginkluotąsias pajėgas Europoje turinčios Didžiosios Britanijos vyriausybėje vienos nuomonės dėl gynybos išlaidų mažinimo nėra. Neseniai vykusiuose rinkimuose daugiausiai vietų iškovoję konservatoriai karines programas linkę mažinti minimaliai, bet jų partneriai valdžioje liberalai mano, kad Britanijos saugumą galima užtikrinti ir neatnaujinant branduolinės ginkluotės. Na, o kairieji apskritai tikina, esą Britanija šiuo metu saugiausia nuo Vilhelmo Užkariautojo išsilaipinimo laikų, ir ragina nurėžti karines išlaidas vokiečių pavyzdžiu.

Pagal dabartinius planus britai ketina per artimiausią dešimtmetį sumažinti karines išlaidas 36 mlrd. svarų sterlingų. Tai reikštų, kad karių sumažėtų nuo 175 tūkst. iki 142 tūkst., karo lėktuvų nuo 760 iki 615, laivų – nuo 57 iki 46. Būtų atsisakyta ir dviejų naujai statomų lėktuvnešių bei naujausių naikintuvų.

Antroji pagal pajėgas Prancūzija taip pat ketina sutaupyti 5 mlrd. eurų gynybos sąskaita ir per trejus metus sumažinti savo pajėgas 50 tūkst. žmonių. Italija jau šiemet išlaidas karinei technikai pirkti ir aptarnauti sumažino 20 proc. ir nebeturi kuro nei lėktuvams, nei laivams, nei už ką remontuoti Afganistane sugedusios technikos, o kitais metais gynybos išlaidas ketina nurėžti dar 10 proc. (arba 1,5 mlrd. eurų).

Taupymas gynybos sąskaita smukdo ekonomiką

Tokie pagrindinių europinių Aljanso narių taupymo planai privertė sunerimti JAV gynybos sekretorių Robertą Gatesą, perspėjusį, kad sąjungininkai tampa nebepajėgūs veikti kartu su Amerikos pajėgomis.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas: “Akivaizdu, kad ekonominė krizė daro poveikį gynybos išlaidoms. Tačiau vyriausybės turi atsižvelgti į tai, kad pernelyg didelis gynybos išlaidų mažinimas neišvengiamai turės ilgalaikių neigiamų padarinių. Iš patirties gerai žinome, kad ekonominis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarptautiniu saugumu. Mes žinome, kad nestabilumas ir nesaugumas lėtina ekonomikos kilimą, tad taupymas gynybos sąskaita turės ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos atsigavimui”.

Lietuva rezervų neturi

Tai, ką didžiosios NATO valstybės tik ketina daryti, Lietuva jau padarė pjaustydama 2009 ir 2010 metų gynybai skirtas išlaidas. “Palyginti su kitomis ministerijomis, Krašto apsaugos nukentėjo bene labiausiai, – “Veidui” sakė už finansus atsakingas krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis. – Dar 2009-aisiais sutaupėme daugiau už kitus, be to, tuomet sukaupėme kuro, šaudmenų rezervus, iš kurių kariuomenė gyveno ir šiais metais. Tačiau rezervai baigiasi, o poreikiai niekur nedingsta”.

Per dvejus metus KAM biudžetas sumažėjo nuo 1,2 mlrd. iki 0,85 mlrd. Lt, o tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs kariuomenės poreikiai 2011-aisiais, reikia mažų mažiausiai 0,98 mlrd. Lt. Norint atkurti ikikrizinį karių atlyginimų ir socialinio aprūpinimo lygį, KAM reikėtų dar 28 mln. Lt, bet kariuomenė nujaučia, kad Vyriausybė ir kitąmet pratęs sumažintų normatyvų galiojimą.

Taupyti personalo sąskaita irgi nebėra kur. Viena vertus, greitai iš kariuomenės atleisti žmonių negalima dėl teisinių normų, kita vertus, atleisti nebėra ką. Vienintelis rezervas taupyti darbuotojų sąskaita – Karo prievolės administravimo tarnybos sumažinimas nuo 250 iki 72 žmonių. Tai leis sutaupyti apie 8 mln. Lt. Dar kelis milijonus galima sutaupyti sujungus ministeriją aptarnaujančius padalinius į vieną Bendrųjų reikalų departamentą.

O KAM išlaidos 2011-aisiais neišvengiamai didės. Vien būtiniems mokėjimams į NATO saugumo investicijų programą reikės skirti 10 mln. Lt daugiau nei pernai, nes NATO vadovybė susizgribo, kad nebepakanka lėšų bendrosioms saugumo programoms įgyvendinti, ir pakėlė mokesčius valstybėms narėms. Taip privaloma tvarka reikės užimti Lietuvai skirtas vietas NATO pajėgų štabuose. Nuo 51 mln. Lt iki 63 mln. Lt didės išlaidos ir Lietuvos misijoms Afganistane.

Visos ginkluotės įsigijimo programos įšaldytos – Lietuva kol kas nėra išsimokėjusi skolų už socdemų laikais pripirktus laivus ir transporto lėktuvus. Vienu metu didžiausio palankumo statusą turėjusios sraigtasparnių (kurių resursas baigiasi) įsigijimo programos pradžia nukelta į 2016 metus. Ir tai numatyti keturi ar penki sraigtasparniai bus skirti ne kariuomenei, o paieškos ir gelbėjimo darbams.

Šarvuočių sausumos pajėgų programa taip pat įstrigusi ir didžiausia tikimybė, kad vietoje naujų bus apsispręsta modernizuoti turimus M113.

Vienintelis numatytas didesnis ginkluotųjų pajėgų pirkinys – šią vasarą ketinama pasirašyti sutartį dėl oro erdvės stebėjimo ilgojo nuotolio radarų įsigijimo. Pirminiais skaičiavimais, projektas vertas 290 mln. Lt, nors R.Jonaitis mano, kad galiausiai bus suderėta mažesnė suma, kurią išmokėti reikės iki 2015-ųjų.