NATO penktadienį pradėjo ruoštis oro policijos misijai Libijoje, tarptautinei bendrijai siekiant neleisti kilti į orą šios šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) naikintuvams, tačiau abejojama, ar Aljansas apsiims vadovauti visoms ten vykdomoms karinėms operacijoms.

Po derybų maratono, per kurį Turkija išreiškė nepritarimą JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos bombardavimo programai, NATO ketvirtadienio vakarą sutiko vadovauti neskraidymo zonos palaikymui, tačiau dar neapsisprendė dėl galimybės organizuoti atakas prieš M.Kadhafi sausumos pajėgas.

Ateinančias tris dienas NATO kontroliuos operacijas, turinčias neleisti pakilti į orą M.Kadhafi naikintuvams, o jeigu prireiktų – juos numušti. Tuo tarpu koalicija lieka vadovauti smūgiams prieš taikinius žemėje.

Turkija, kuri yra vienintelė musulmoniška NATO narė, turinti didelę įtaką Artimuosiuose Rytuose, atmetė galimybę dalyvauti bet kokiose kovinėse misijose. 28 šalių karinio bloko sprendimai priimami bendru sutarimu, todėl Vakarų šalys turės užsitikrinti Ankaros palaikymą, siekdamos išplėsti Aljanso misiją.

Kitas esminis klausimas – kas imsis šios karinės operacijos politinės kontrolės? Prancūzija perspėjo, kad NATO vadovavimas gali nepatikti koaliciją remiančioms arabų šalims.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) tvirtino, kad politinio koordinavimo funkcijos turi likti koalicijai, o NATO galėtų apsiriboti vadovavimu kasdienėms operacijoms.

“Kiekvienas privalo suprasi, kad šis koordinavimas turi likti aiškiai politinis, net jeigu jis priklausys nuo NATO mechanizmų”, – N.Sarkozy sakė žurnalistams dvi dienas vyksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose.

Toks šios misijos modelis leistų NATO nepriklausomoms šalims, tarp jų partneriams arabams, dalyvauti priimant politinius sprendimus, pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Koalicijai vadovaujančios Vakarų šalys (JAV. Didžioji Britanija ir Prancūzija), pažymėjo, jog arabų šalis reikia įtraukti į šią kampaniją, tačiau kol kas savo naikintuvus sutiko pasiųsti tik Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

“Visada sakėme, kad arabų vadovavimas ir dalyvavimas yra itin svarbus”, – sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Antradienį Londone vyks konferencija, kurioje bus tariamasi dėl tolesnių koalicijos karinių veiksmų Libijoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad šioje konferencijoje dalyvaus Britanija, Prancūzija, JAV ir kitos koalicijos partnerės, taip pat Afrikos Sąjunga (AS), Arabų Lyga ir “visos suinteresuotos Europos šalys”.

JAV pageidauja perduoti vadovaujantį vaidmenį kitiems, tačiau Vašingtonas liks vadovauti bombardavimo kampanijai, kol jos koordinavimą apsispręs perimti NATO.

Ateinantį savaitgalį tęsis derybos dėl Aljanso galimybės perimti vadovavimą platesnei misijai, o sprendimas tikriausiai bus priimtas pirmadienį, sakė NATO pareigūnai.

“Svarstome, ar NATO turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). – Tačiau šis sprendimas dar nepriimtas”.

Pasak jo, Aljansas ketina apsispręsti “artimiausiomis dienomis”.

Iki to momento NATO nedalyvaus operacijose, kuriomis siekiama sunaikinti M.Kadhafi ištikimų pajėgų karinę techniką, nebent Aljansas privalėtų tai daryti gindamasis.

“Vyks koalicijos operacija ir NATO operacija”, – aiškino A.F.Rasmussenas.

Tačiau vienas aukšto rangos JAV pareigūnas nurodė, kad NATO šalys jau priėmė “politinį susitarimą” perimti karines operacijas, kuriomis siekiama apsaugoti civilius gyventojus, – tai yra vykdyti smūgius prieš M.Kadhafi sausumos pajėgas.

Šie komentarai, išsakyti anonimu pageidavusio likti pareigūno, iš pažiūros prieštarauja ankstesnei A.F.Rasmusseno pozicijai.

Tačiau kitas diplomatinis šaltinis anksčiau pabrėžė, jog dar reikės susitarti dėl daugelio detalių, nes Turkija iki šiol prieštarauja smūgiams prieš M.Kadhafi režimą.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pasmerkė koalicijos atakas.

“Anksčiau jau esame matę, kad tokios operacijos neduoda jokios naudos – priešingai, jos didina aukų skaičių, virsta okupacijomis ir rimtai pakenkia šalių vienybei”, – pabrėžė jis.