Scanpix nuotr.

Baltijos regione matysime daugiau NATO karių. Ypač – iš mažiausią BVP gynybai skiriančių NATO priklausančių valstybių.

Antai keturios Višegrado grupės (V4) šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija – ką tik Jūrmaloje sutarė, kad kiekviena nuo 2017 m. pradžios į Baltijos šalis trijų mėnesių laikotarpiui nuolat siųs po 150 karių. Iš šių šalių dosniai gynybos sritį finansuoja tik Lenkija, o Slovakija, Čekija ir Vengrija šiuo požiūriu yra tarp NATO autsaiderių.

Savotiška situacija ir dėl Lietuvos svajonių sulaukti nuolat dislokuojamos NATO kariuomenės. Priminsime, kad pernai Baltijos šalių kariuomenių vadai paprašė kiekvienoje iš jų dislokuoti po sąjungininkų batalioną, o dabar mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad tarptautinių sąjungininkų bataliono dydžio pajėgų atsiradimas Baltijos šalyse – jau visiškai tikėtinas. Belieka, kad sprendimas būtų patvirtintas liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Sensacinga ji ne tik todėl, kad Vokietijos bundesveras pats yra varganos būklės, bet ir todėl, kad patys vokiečiai visiškai nenori veltis į jokius su Rusija susijusius reikalus.

Tačiau net jei kalbama apie bataliono dydžio vienetą su visa parama, per daug džiūgauti neturėtume. Mat Lietuvoje dislokuoti bataliono dydžio vienetą kol kas tvirtai pasiryžusi tik Vokietija – valstybė, prieš kelerius metus nuskambėjusi dėl apgailėtinos savo kariuomenės – bundesvero būklės.

„Veidas“ jau yra rašęs apie 2014 m. Vokietijoje kilusį skandalą, kai buvo paskelbta Vokietijos kariuomenės karinių pajėgų pagrindinio inspektoriaus generolo Volkerio Wiekerio ataskaita apie kariuomenės padėtį. Pavyzdžiui, joje teigiama, kad iš 406 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ veikia tik 280, o iš 180 šarvuočių „Boxer“, kuriuos turi sausumos pajėgos, naudoti tinkami tik 70, nes visi kiti – remontuojami.

Panašiai yra ir su laivais, kurių dalis apskritai tik stovi uostuose, o kita dalis plaukioja, bet nevisiškai sukomplektuoti. Iš 31 sraigtasparnio „Tiger“, kuriuos teoriškai turi kariuomenė, techniškai tvarkingų tėra 10, iš 33-ijų NH-90 – tik aštuoni. Karinės oro pajėgos šiuo metu gali pasikliauti vos 42-iem iš 109 naikintuvų „Eurofighter“ bei 38-iais iš 89-ių „Tornado“. Ir taip toliau.

Praėjus porai metų Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ žinią apie ketinimą Baltijos šalyse, greičiausiai Lietuvoje, dislokuoti savo batalioną dabar trimituoja kaip sensacingą. Sensacinga ji ne tik todėl, kad Vokietijos bundesveras pats yra varganos būklės, bet ir todėl, kad patys vokiečiai visiškai nenori veltis į jokius su Rusija susijusius reikalus. Antai Vokietijos Bertelsmanno fondo užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 57 proc. Vokietijos gyventojų nepritartų savo karių siuntimui ginti Baltijos šalių ir Lenkijos, jei šias užpultų Rusija.

Be Vokietijos, galimybę skirti batalioną Baltijos šalims svarsto Didžioji Britanija, du batalionus – JAV.

Lenkija ir Baltijos šalys spaudžia, kad Aljanso karinis dalyvavimas regione būtų kiek įmanoma didesnis. Vis dėlto JAV, Vokietija ir Didžioji Britanija pabrėžė, kad tos pajėgos turi atitikti 1997 m. NATO ir Rusijos sutartį, draudžiančią Aljansui nuolatos dislokuoti dideles pajėgas arti Rusijos sienų. Kadangi tame dokumente tikslus pajėgų dydis nėra įvardytas, NATO pareigūnų nuomone, keturių batalionų dislokavimas atitiktų galiojančius suvaržymus. Be to, Vokietijos ir JAV pareigūnai pabrėžė, kad tos pajėgos bus rotuojamos, siunčiant jas į Baltijos regioną ir iš jo išvedant, todėl tai nebus nuolatinis dislokavimas.