Per pastaruosius metus natūralizacija Latvijoje itin sulėtėjo, neturintys pilietybės Latvijos gyventojai, pasirinkdami Latvijos ar Rusijos pilietybę, pirmenybę teikia pastarajai, rašo antradienį laikraštis “Diena”.

Specialistai pažymi, kad Latvija prarado patrauklumą galimiems naujiems piliečiams, kurie ryžtasi palikti viską taip, kaip yra, ir nesiekia keisti savo pilietybės neturinčio gyventojo statuso.

Priežastys, stabdančios natūralizaciją pastaraisiais metais nepasikeitė, bet gavusiųjų pilietybę per natūralizaciją sumažėjo labai greitai. Anksčiau jau buvo pareikšta nuomonė, jog į Latvijos pilietybę nepretenduoja pagyvenę žmonės, manantys, jog negalės išlaikyti natūralizacijos egzaminų, taip pat darbingo amžiaus asmenys, manantys, kad natūralizacijos procesas juos žemina ir kad po Latvijos nepriklausomybės atgavimo pilietybė priklausė visiems jos nuolatiniams gyventojams.

2010 metų liepos 1 dienos duomenimis, 129 935 Latvijos gyventojai, neturintys pilietybės buvo 41-60 metų amžiaus, 16 857 – vyresni nei 60 metų, 69 484 – nuo 21 iki 40 metų, 19 642 – iki 20 metų.

Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis, seniausiam pilietybės neturinčiam Latvijos gyventojui dabar 110 metų.

Smarkus natūralizacijos sulėtėjimas – objektyvus reiškinys, nes visi norintieji gauti Latvijos pilietybę šia galimybe jau pasinaudojo, mano buvusi panaikintos Natūralizacijos valdybos viršininkė Eiženija Aldermanė.

“Mūsų šalis nėra tokia patraukli savo pilietybe, kaip norėtųsi. Valstybė neturi imigracijos politikos. Garbaus amžiaus žmonės liko be pilietybės, o jaunuoliai prašo suteikti pilietybę tik dėl Europos Sąjungos”, – sakė ji.

Į klausimą, ar gali po penkerių metų sumažėti neturinčių pilietybės Latvijos gyventojų skaičius, E.Aldermanė skeptiškai atsakė, kad tikriausiai reikia laukti emigrantų bangos, jau dabar susimąstant apie tai kaip šiems atvykėliams pasiūlyti išmokti kalbą, susipažinti su latvių tradicijomis ir istorija.