Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

Pasak „Lietuvos žinių“, ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.