Šį mėnesį vienas Lietuvoje veikiančių didžiųjų komercinių bankų “Swedbank” savo klientams pasiūlė rinktis naują būsto paskolų palūkanų skaičiavimo būdą, kuris esą leis sumažinti skolintų pinigų kainą ir įpūs gyvybės visai būsto paskolų rinkai Lietuvoje.

Be įprastų palūkanų bazės elementų – tarpbankinių “Euribor” ir “Vilibor” palūkanų normų, į paskolos kainą bus įskaičiuojamas ir kintantis šalies rizikos veiksnys. Iki šiol šalies rizikos veiksnys buvo vienas iš dviejų banko nustatomos nekintamos maržos dalių. Dabar banko nustatomą maržą lems tik rizikos priedas, priklausantis nuo kliento patikimumo ir bendradarbiavimo su banku. Taigi naują kainodarą pasirinkęs žmogus vietoje dviejų jo būsto paskolos dydį lemiančių skaičių turės žinoti tris – “Euribor” arba “Vilibor”, šalies rizikos veiksnį ir banko nustatytą maržą. “Swedbank” duomenimis, šalies rizikos veiksnys šiuo metu siekia 1,6 proc. Palyginti su įprasta kainodara, bendra palūkanų norma mažėja 1,2 proc.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu ir kyla pagunda pabandyti kreiptis į banką dėl būsto paskolos gavimo ar turimos restruktūrizavimo. Tačiau verta atkreipti dėmesį į šiuos “Swedbank” finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės žodžius: “Ekonomikos pakilimo laikotarpiu šalies rizika būtų skaičiuojama remiantis buvusio krizės laikotarpio duomenimis, todėl įmokos būtų didesnės, bet sunkmečiu šalies rizika būtų skaičiuojama pagal praėjusį pakilimo laikotarpį – taigi įmoka būtų mažesnė, nes šalies rizika praėjusius dvejus metus buvo vertinama geriau”.

Taigi tiems banko klientams, kurie kažkada pasiskolino su itin žema – iki 1 proc. siekiančia banko marža telieka toliau džiaugtis mažomis palūkanomis ir nieko nekeisti. Nauja kainodara šiek tiek aktualesnė tiems, kurie skolinosi prieš dvejus metus ar pernai ir gavo itin didelę banko nustatytą maržą.

Su šiomis “Veido” įžvalgomis sutinka ir paskolų brokeriai, kurie naujos būsto paskolų kainodaros dar nesiūlo šiuo metu ketinantiesiems skolintis būstui. Dėl vienintelės priežasties – neaišku, ką ekonomikai atsigaunant su savo pakeltomis maržomis darys kiti komerciniai bankai.