Ydinga Lietuvos politinio gyvenimo praktika nesikeičia: vos apšilusi kojas naujoji valdžia ėmė klibinti ankstesnės Vyriausybės pasamdytų valstybinių įmonių ir įstaigų vadovų kėdes. Jau pasikeitė keturių svarbesnių įmonių vadovai, tačiau, neabejojama, kad pokyčių bus ir daugiau.

Kai prieš keletą mėnesių internautų dėl nekompetencijos išjuokta ūkio ministrė Birutė Vėsaitė nusprendė imtis Lietuvos politikoje įprastos praktikos – pravalyti valstybines įstaigas nuo ankstesnės Vyriausybės paskirtų vadovų, ji vargiai galėjo nutuokti, kad ir vėl pateks į skandalų sūkurį. Tyliai ir ramiai pakeisti vadovų, kaip jau tapo įprasta Lietuvoje, ministrei nepavyko – prieš sprendimą iš pareigų išstumti „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską sukilo ir patyrusius verslininkus vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“, ir pradedančiųjų verslininkų bendruomenė. Nors kadrų valymą praktikavo absoliučiai visos valdžios – taip pat ir prieš tai buvusi konservatorių Vyriausybė, pirmą kartą prieš politizuotą įstaigos vadovo keitimą prasidėjo protesto akcijos, o įkvėpimo vėl pagauti internautai netruko pasidalinti naujais „memais“ apie ministrę, pavyzdžiui, naujuoju agentūros logotipu „Vėsi Lietuva“.
Su valdžios pasikeitimu siejama ir kitų valstybinių įmonių vadovų pasikeitimai – šių metų sausį iš pareigų pasitraukė Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila, balandžio pabaigoje – parodų rūmų „Litexpo“ vadovas Darius Aleknavičius, sausį atleista Ignalinos atominės elektrinės vadovas Žilvinas Jurkšus. Politikai ir politologai prognozuoja, kad šiais pakeitimais nebus apsiribota.

Tyliai užleisti postą nesutiko

Apie patirtą spaudimą iš ministrės atlaisvinti kėdę viešai prabilo ir „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė. „Veido“ paklausta, kodėl verčiama palikti postą užuot tyliai pasitraukusi, kaip Lietuvoje tapo įprasta, paviešino patirtą spaudimą, M.Dargužaitė tvirtino, kad daug metų pradirbus užsienyje jai tokia praktika nepriimtina. „17 metų pragyvenus užsienyje ir pradirbusi vakarietiškose kompanijose, kur aukšti etikos standartai, toks pasielgimas man pasirodė tiek neteisingas, kad kilo noras kovoti už teisybę. Antra, man svarbu, ką darau, veiklos tęstinumas. Galėčiau grįžti į Ameriką, bet tuomet nematyčiau prasmės iš grįžimo į Lietuvą, nes grįžau pasiekti rezultatų“, – tvirtino M.Dargužaitė.
Ji pasakojo, kad nepasitikėjimą „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ vadovų veikla naujoji ūkio ministrė rodė nuo pat pradžių. M.Dargužaitės žodžiais, ministrė pareiškė, kad reikia keisti “Investuok Lietuvoje” vadovus, nes nėra užsienio investicijų, taip pat pareikalavo pateikti visų projektų, su kuriais agentūra dirba, pavadinimus, nors to daryti agentūrai neleidžia pasirašytos konfidencialumo sutartys su galimais investuotojais. „Tuomet iš ministrės atėjo atsakymas – jei nesusišnekame gražiuoju, tai turėsime kitą pokalbį“, – įsakmų toną prisimena M.Dargužaitė.
Tiek P.Lukauskui, tiek M.Dargužaitei buvo pasiūlyta pasitraukti iš vadovo posto ir tapti direktoriaus pavaduotojais. Kalbama, kad “Verslios Lietuvos” vadovės postas buvo numatytas socialdemokratei Violetai Boreikienei apie kurią su ja susidūrę verslininkai atsiliepia itin prastai. „Veido“ žiniomis, dėl V.Boreikienės kandidatūros netgi kilo konfliktas tarp B.Vėsaitė ir premjero Algirdo Butkevičiaus ir ūkio ministrei teko nusileisti.
Po kilusių protestų dėl P.Lukausko atleidimo B.Vėsaitė žurnalistams pareiškė, kad sprendimo nepakeis, nes P.Lukausko veikla netenkina, mat jis didelę laiko dalį skyrė konsultacinei veiklai.
Kuo ūkio ministrei užkliuvo „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje vadovai? Šios įstaigos dar turi nepaskirstytų ES lėšų, tad ministrės oponentai daro prielaidą, kad galbūt vilioja šie ištekliai. Tuo tarpu buvęs susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis mano, kad šie vadovai vieni pirmųjų judinami galbūt dėl to, kad jie pakankamai stipriai siejami su ankstesniais ministrais, buvo modernūs, naujoviškai mąstantys žmonės. „Gal tas mentalitetas nelabai tinkamas naujai ministrei? Tai žmonės, kurie nepataikauja, turi tiesią nuomonę, matyt, B.Vėsaitei, kuri įpratusi prie tarnystės ir nuolankumo, tai labai netinka“, – mano E.Masiulis.
Tiesa, dalis verslininkų iš tiesų buvo nepatenkinti šių agentūrų veikla ir tvirtino, kad problemų būta – esą „Versli Lietuva“ dirbo ne tose srityse, kur labiausiai verslui reikia pagalbos, bet ėjo lengviausiu keliu: organizavo renginius, konsultavo, o vadovai ir specialistai buvo pasijautę labai svarbiais. Vis dėlto jokių pagrįstų argumentų ar skaičių, kodėl atleidžiamas vadovas, iš ministrės lūpų nesigirdėti. Tuo tarpu P.Lukausko gynėjai pabrėžė, kad jis buvo vienas pagrindinių žmonių Lietuvoje įsukant “startup’ų” veiklą ir finansavimą, todėl smarkiai išaugo kuriamų įmonių skaičius, be to, sparčiai augo eksportas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.