"Veido" archyvas

Netrukus Lietuvoje pradedamas rodyti “Tronas: palikimas” yra įspūdingiausias šiuolaikinio komercinio kino gigantas po “Įsikūnijimo”.

Futuristinis trileris “Tronas: palikimas” neturi ambicijų lazeriais apsišviesti sau kelią į pagrindines “Oskarų” nominacijas. Bet fenomenalus techninis atlikimas, architektūrinės vizijos grožis, madingo dizaino stilius ir užburiantis skambesys sulauks įvertinimų už neoninius kostiumus, Jeffą Bridgesą klonavusius revoliucinius efektus, nepriekaištingą garsą, tobulą muziką, galbūt montažą.

Melodinga hipnozė

Debiutuojantis 34-erių metų režisierius Josephas Kosinskis turėjo aiškų tikslą – suprojektuoti įsimintinai efektingą ir iš kitų holivudinio konvejerio produktų išsiskiriantį reginį. Jis įveikė sudėtingą užduotį ir sukūrė komercinę atrakciją, kuri tikrai nenuvargins kibernetinės pramogos laukiančių žiūrovų. Neoninių šviesų ciklais ir stroboskopiniais spinduliais išmargintas filmas groja ryškiai žydinčių spalvų simfoniją, kurią idealiai įgarsina elektroninės muzikos perlai “Daft Punk”.

Neformatą grojantys populiarūs muzikantai atsisakė sau būdingo ekspresyvaus stiliaus, išradingai panaudojo jiems svetimus instrumentus (smuikus, violončeles, trimitus, būgnus, varpelius) ir įrašė robotiškai pulsuojančias orkestruotes, susiliejančias su ekrane piešiamais spalvingais ir užburiančiais vaizdiniais. Smagiausia, kad kiekviena “Daft Punk” diriguojama melodija yra skirtinga ir pagrindinė muzikinė tema pasislepia po novatoriškais hipnotizuojančiais garsais.

Po šalmais veidus slepiančių prancūzų Guy Manuelio de Homemo-Christo ir Thomo Bangalterio duetas nesikartoja ir nekopijuoja ankstesnių įrašų, kaip mėgsta žiūrovus apgaudinėti “oskarizuoti” kompozitoriai Hansas Zimmeris ar Johnas Williamsas. Juk niekas nenuginčys, kad “Įsikūnijime” girdėti “Titaniko” melodijų aidai. “Oskaro” premijos neabejotinai nusipelnančio “Daft Punk” ir 85 muzikantų orkestro įrašyto garso takelio norisi klausytis be pertraukų, ir jis nė trupučio neatsibosta.

Gilesnė trimatė erdvė

George’o Lucaso “Žvaigždžių karus” neoniniais lazeriais užtemdęs “Tronas: palikimas” yra įspūdingiausias šiuolaikinio komercinio kino gigantas po “Įsikūnijimo”. Jis taip pat turi erzinančių scenarijaus skylių ir naiviai skambančių dialogų.

Kaip ir Jameso Camerono filme, siužetas čia naudojamas tik kaip įrankis unikalioms vizualinėms idėjoms pademonstruoti. Drakonišką kiekį investicijų surijo ritmingi veiksmo momentai: lazerinės kautynės su įvairiaspalviais bumeranginiais diskais, adrenalininės lenktynės neįsivaizduojamo dizaino motociklinėmis šviesos mašinomis, kosminės skraidynės traukinį primenančiais spalvingais laivais, gudriai suplanuoti pabėgimai ir kvapą gniaužiantys gladiatoriški mūšiai, kai nugalėti priešininkai išsibarsto į smulkius krištolinius kubelius.

Pažįstamus 3D privalumus išnaudojančios ir naujas revoliucinės technologijos galimybes atrandančios veiksmo scenos “Trone” atrodo pribloškiamai. Svarbiausia, kad 3D efektai buvo mūrijami nuo pat projekto pamatų, todėl didžiausių komplimentų vertas J.Kosinskis su operatorių komanda kruopščiai planavo kadrų algoritmą ir specialiai pritaikytomis stereoskopinėmis kameromis filmavo įspūdingos choreografijos veiksmą iš reikiamų kampų. Čia nepamatysite primestinės 3D parodijos, kokia gąsdino “Titanų susidūrimas” ir kokia dar sykį pašiurpins naujametinis “Spragtukas”. Dėl įdiegtų patobulinimų J.Camerono sukonstruotoje kamerų sistemoje “Trono” trimatis vaizdas pastebimiau gilesnis už “Įsikūnijimą”.

Reginys, skirtas dideliam ekranui

Profesionalaus architekto diplomą apgynęs režisierius dosniai kompensuoja scenarinius nesklandumus beprotiškai skaniu masalu akims ir ausims. Stebint niekuomet anksčiau neregėtus, nuostabius ir brangiai kainavusius vaizdų statinius trimatėje erdvėje lengva dviem valandoms pasiklysti nerealiame fantazijų pasaulyje.

J.Kosinskis tiksliai žino, kaip produktyviai užpildyti neaprėpiamas vaizduotės erdves. Jis griežtai laikosi sugalvotos kadrų kompozicijų struktūros, nepraleidžia net menkiausių smulkmenų, susijusių su personažų kostiumų dizainu, ir ambicingai realizuoja beprotiškas idėjas. Internetiniam piratavimui atsparų filmą reikia žiūrėti kuo didesniame ekrane, kad įsitikintumėte, kaip sparčiai tobulėja kino technologijos ir kokius stebuklus šiandien įmanoma įgyvendinti. Gaila, kad Lietuva dar per maža šalis IMAX kino teatrui su milžinišku ekranu, kuriame atsiskleistų tikrieji “Trono” vizualinės architektūros privalumai.

Akivaizdu, kad milijonines pajamas Lietuvoje laimėsiantis “Tronas: palikimas” neprilygs J.Camerono pasiektiems finansiniams rekordams, nes negali pasigirti saldžiai jaudinančia meilės istorija ir suvilios mažesnę moterų auditoriją. Filme nėra merginoms patinkančių gražuolių aktorių ir jos neskubės pirkti bilietų vien dėl solidžiai vaidinančio amerikiečio J.Bridgeso (“Didysis Lebovskis”) ar chameleoniškai pasikeitusio brito Michaelo Sheeno (“Karalienė”) epizodinio šou.

Tėvo ir sūnaus dienai paįvairinti puikiai tinkantis “Tronas” – išskirtinai berniokiškas trileris kompiuterinių žaidimų gerbėjams, bet mėgins pralaužti užburtą ratą spektakliu, kurį pageidaus pamatyti dauguma kine laisvalaikį leidžiančių žmonių. Jeigu po dviejų šventinių savaičių suveiks rekomendacijos ir pasklis kalbos apie naują balsą komerciniame kine, tai “Tronui” užteks jėgos užaugti iki tokio paties nesustabdomo pinigų siurblio, kaip “Įsikūnijimas”.

Didžiąją dalį auditorijos gali apstulbinti kompiuterizuotoji “Trono” dalis. Tik įvadinės 20 minučių ir epilogo epizodai vyksta realiame gyvenime. Esminis filmo smagumas prasideda, kai maištaujantis dvidešimtmetis herojus šviesolaidžiais nuskraidinamas į kompiuterinio žaidimo vidų. Ten, kur svajoja patekti kiekvienas mėgėjas žaisti, kur kompiuterinės programos, virusai ir failai įgauna žmogiškus karių, policininkų, vairuotojų, teisėjų pavidalus.

Legenda apie du J.Bridgesus

“Tronui” keblumų gali kilti nebent dėl to, kad tai mažai girdėto, finansinį fiasko patyrusio ir tik vėliau kultiniu pripažinto futuristinio trilerio tęsinys. Originaliajame 1982 m. “Trone” pagrindinį vaidmenį taip pat kūrė gerokai jaunesnis J.Bridgesas, ieškojęs egzistencijos galimybių kompiuterinio žaidimo tinkle. Vieną dieną jam pavyko atrasti stebuklingą formulę, ir pasakiškai turtingas vyras mįslingai pradingo be žinios. Reikalingus žinoti niuansus paaiškina 1989 m. datuojamas filmo prologas, kuriame matome jaunatviškai atrodantį J.Bridgesą.

Tai įdomiausia istorijos dalis: pernai “Oskarą” pagaliau iškovojęs ir vaidmenis atidžiai besirenkantis aktorius “Trone: palikime” įkūnija du kardinaliai skirtingus personažus – kompiuterinio žaidimo oazėje pasislėpusį, japoniškai medituojantį tėvą Keviną Fliną ir jį išdavusį, arogantiškai išprotėjusį, dvigubai jaunesnį, dominuoti siekantį kompiuterizuotą burtininką Klu. Tik virtualiame pasaulyje žmogiška forma egzistuojančios kenksmingos programos veidas buvo klonuojamas “Keistoje Bendžamino Batono istorijoje” pasiteisinusiais principais: šiandieninę 61 metų J.Bridgeso išvaizdą pakeitė kompiuteriniais efektais nupieštas ir dailiai atjaunintas aktoriaus veidas. Neįtikėtiną transformaciją įtikinamai realizavę studijos “Digital Domain” burtininkai vienu balsu tvirtina, kad J.Bridgeso atjauninimas prilyginamas pačiam sudėtingiausiam darbui, kokį kada nors bandė atlikti vizualiųjų efektų dailininkai.

Išradingas tęsinys be pabaigos

Nebijokite žodžio “tęsinys”, nes pirmojo filmo paliktų žinių tikrai neprireiks, gliaudant moderniojo “Trono” paslaptis. Režisierius trumpai paaiškina kelis svarbiausius praeities mitologijos momentus ir kurią naują istoriją. Studija “20th Century Fox” netgi pasistengė, kad 1982 m. “Trono” dvidešimtmečio jubiliejui išleisti kolekciniai DVD rinkiniai mikliai išnyktų iš prekybos salių ir laikinai nebūtų gaminami. Iš tiesų senamadiška pirmoji dalis labiau galėtų išgąsdinti primityviais efektais ir nuobodžia egzekucija. Prodiuseriai pageidauja, kad jūs pradėtumėte pažintį su virtualiuoju kompiuterinio žaidimo pasauliu nuo 320 mln. JAV dolerių biudžeto (išlaidų sumoje skaičiuojami 170 mln. dolerių gamybai ir 150 mln. dolerių gudriai rinkodaros strategijai) fenomenalios neoninės vaizduotės spektaklio.

Beje, Holivudas iš “Trono” planuoja sukurti galingą reiškinį: užvers žiūrovus teminiais kompiuteriniais žaidimais, animaciniu TV serialu “Tronas: sukilimas”, specialiai pagamintais žaislais, madingų drabužių linija, elektroniniais prietaisais, suvenyrais ir adrenalininiu atrakcionų parku. Po 28 metų tylėjimo triukšmingai prisikėlęs “Tronas” nežada greitai pasprukti nuo mūsų akių ir piniginių.