Ar pajėgi Birutė Vėsaitė įvykdyti tai, ko ankstesniems ūkio ministrams nepavyko?
Kartoja populistinius šūkius
Verslininkai ir verslo asociacijų atstovai dėl naujosios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kompetencijos nesibaimina – 12 metų Seimo Ekonomikos komitete dirbusi politikė šioje srityje tikrai ne naujokė, tad verslo problemas žino gerai.
Tik ar naujoji ministrė, atstovaujanti jau anksčiau aštuonerius metus valdžiusiai ir labiau stagnaciją negu pokyčius rėmusiai Socialdemokratų partijai, imsis verslo problemas aktyviai spręsti? Juo labiau kad pradėdama darbą ministrė naujomis idėjomis nežiba – vardija arba įsisenėjusius, tačiau nė vienos valdžios taip ir nepajudintus pūlinius, arba praėjusios Vyriausybės pradėtus darbus, arba iš koalicijos partnerių „darbiečių“ nusižiūrėtus populistinius šūkius.
„Jeigu po ketverių metų Lietuvoje atsiras daugiau ir geresnių darbo vietų, augs atlyginimai, galėsime ekonomiškai pagrįstai mokėti 1500 Lt minimalią algą ir pragyvenimo sąnaudos atpigs dėl mažesnių šildymo kainų, dalį darbo būsime padarę“, – populistų mėgstamais šūkiais savo tikslus „Prognozėms“ apibūdino B.Vėsaitė.
Vargu ar atsirastų prieštaraujančių tokiai šviesiai ateičiai, tačiau paklausta, kaip to pasieks, B.Vėsaitė aiškaus recepto ar naujų idėjų kol kas nepateikia.
Žada trumpinti teritorijų planavimo terminus
Lietuvos verslininkai iš naujosios ūkio ministrės labiausiai laukia praėjusios Vyriausybės pradėtų darbų tęstinumo: mažinti biurokratiją, kovoti su korupcija, šešėline ekonomika bei aktyviai pritraukti užsienio investicijų.
„Visą laiką buvo deklaruojama, kad siekiama pritraukti investicijų, tačiau ankstesnė socialdemokratų Vyriausybė nebuvo tokia ambicinga dėl investicijų pritraukimo. Kita vertus, žiūrėdama į Vyriausybės programą, kurioje deklaruojami siekiai kurti daugiau darbo vietų, skatinti inovatyvų verslą, tikiu, kad bus galvojama apie investicijas“, – viliasi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Statybų bendrovės „Hanner“ pagrindinis akcininkas ir vadovas Arvydas Avulis taip pat pabrėžia būtinybę pritraukti daugiau užsienio ir vietinių investicijų į Lietuvos ekonomiką, o instrumentų, kaip tai padaryti, siūlo ieškoti nagrinėjant Estijos pavyzdį. „Estijoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui tris kartus didesnės nei Lietuvoje, nes prieš kelerius metus ši šalis pradėjo taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Jeigu kompanija uždirbo vieną milijoną eurų Lietuvoje ir vieną milijoną Estijoje, tai Estijoje ji gali tą milijoną investuoti į technologijas ir mokėti nuliniu pelno tarifu, o Lietuvoje ar investuos į technologijas, ar jachtą už milijoną nusipirks, mokės pagal vienodą tarifą. 2011 m. visos Lietuvos įmonės kartu uždirbo 8 mlrd. Lt pelno, 2012 m. – apie 10 mlrd. Lt, tačiau skatinimo atgal investuoti šiuos pinigus nėra. Norisi tikėti, kad nauja ministrė priims atitinkamus sprendimus ir siūlys pataisyti Pelno mokesčio įstatymą, nes tik investicijos kuria naujas darbo vietas“, – viliasi A.Avulis.
Verslininko nuomone, Lietuvoje taip pat labai aktualūs biurokratijos mažinimo ir verslo aplinkos gerinimo klausimai, tačiau nors visos Vyriausybės įsirašo į programą šias problemas, nė viena jų neišsprendė – daug landų korupcijai suteikiantis Teritorijų planavimo įstatymas iki šiol nepakeistas.
Ar pajėgi B.Vėsaitė išspręsti tai, ko iki šiol nė vienam ministrui nepavyko? Naujajai ministrei pasitikėjimo savimi netrūksta – ji sakosi esanti pajėgi tai įveikti. Kaip vieną svarbiausių savo darbų B.Vėsaitė ir mini Teritorijų planavimo įstatymo keitimą trumpinant teritorijų planavimo terminus.
„Technologijos pasikeičia per porą metų, tai koks verslininkas gali laukti šešerius, kol bus padarytas bendrasis, specialusis ir detalusis planai? Kiek teko kalbėtis su užsienio investuotojais, ne Darbo kodeksas ar mokesčių tarifai verslui yra kliūtis, o būtent teritorijų planavimas ir labai ilgas laukimo laikotarpis“, – tvirtina B.Vėsaitė, manydama, kad toks žingsnis turėtų padėti ir pritraukti daugiau investicijų, ir sukurti daugiau darbo vietų.
Ministrė pripažįsta, kad Teritorijų planavimo įstatymas nėra Ūkio ministerijos kuruojama sritis, tačiau čia neįžvelgia keblumų: „Manome, kad Vyriausybė turi dirbti kaip gerai suderintas mechanizmas, jei reikia, padėsime Aplinkos ministerijai.“
Jei reikės, ūkio ministrė padės ir Energetikos ministerijai – juk būtent energetikos šešėlinė socialdemokratų ministrė ji buvo. B.Vėsaitės simpatijos energetikos sričiai prasiveržia net vardijant, į kurias sritis norėtų labiausiai pritraukti užsienio investicijų: ne paslaugos, o technologinės, „žaliosios“ darbo vietos, ypač atliekų perdirbimas, iš atliekų gaminama energija ir visų pastatų energetinis efektyvumas šiandien jai atrodo svarbiausia.
Būtent B.Vėsaitės noras įkelti koją ir į energetikos sritį bene labiausiai gąsdina į opoziciją pasitraukusius buvusius valdančiuosius. „Iš viso Vyriausybės kabineto matau keletą asmenų, kuriais galėčiau pasikliauti ir tikėtis, kad gal viskas neblogai bus jų srityse. Tačiau ponios Vėsaitės, kaip ministrės, labiausiai bijau, nes visos jos kalbos atrodė tiek prieštaraujančios Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams, kad kartais drįsdavau pavadinti jas prorusiškoms. Ji ne kartą pasisakė ir prieš Visagino atominę elektrinę, ir prieš suskystintų dujų terminalą, o tokie pasisakymai man atrodė labai nerimti“, – nuogąstauja Kęstutis Masiulis.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Veisaitė jau patvirtino Lietuvos anhidrito kasybos sutartį su „belgais“. Anhidritas tai pusiau brangus akmuo daugiausia naudojamas vietoje marmuro, interjerų puošybai, kolonoms ir pan. Iš anhidrido drožiamos įvairios buitį puošiančios statulos ir statulėlės. Rusijoje 7cmx5cmx5cm dydžio statulėlė kainuoja 84$…
Bet jeigu skaičiuoti, kad belgai Lietuvoje iškastą anhidritą parduos vidutine rinkos kaina , t.y. 2012 metais 390$ už toną anhidrido, tai jų pajamos bus 93600 milijonai dolerių arba 245232 milijonų litų. O juk Lietuvos anhidritas nėra paprastu anhidritu, nes savo savybėmis pusiau brangakmenių rinkoje jis vadinamas angelitu, kurio kaina prilygsta nefritui ir selenitui, t.y. – 3000$ už toną…
Jei Lietuvos valdžiažmogiams rūpėtų Lietuvos žmonės, tai jie privalėjo įsteigti Lietuvos gamtos turtų fondą (kaip norvegai savo naftos pinigų fondą). Mes tada tikrai būtume ne biednesni už norvegus, arabus, o net turtingesni už vokiečius ar anglus. Deja, dabar Lietuvos miškų turtai, durpynų, naftos telkinių, smėlio, dolomito, molio, gipso, žvyro, akmenų karjerų ir net vandens turtai atitenka ne tautai, o vagims, kurie pasivogė ir pasisavino tautos pinigus.
Paskaičiuokite koks yra 30 milijonų litų procentas nuo galimo gauti 245232 milijonų litų pelno. Klausimas – ar tai iš tiesų yra tikri belgai, ar tik Belgijoje registruota kieno nors firma. Dėl 30 milijonų litų ubago išmaldos, kurią skatikais žada suberti „belgai“ į Lietuvos biudžetą mirtinai pjovėsi Veisaitė su Uspaskichu. Ir niekas manęs neįtikins, kad tie patys „belgai“ ūkio ministrui neprižadėjo įkišti tik kokius 150 milijonų litų kyšio…
22 metus
Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių.
Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės.
Kai …
Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus:
- pieno 1 litrą;
- miltų 1 kilogramą;
- cukraus 1 kilogramą;
- 6 kiaušinius;
- aliejaus 1 litrą;
- dyzelino 1 litrą.
Tai …
Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka.
(Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys)
Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai.
Jei Europos Sąjungoje (ES) yra toleruojama tokia atskirtis, tai ES neturi ateities.
Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi:
- LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir
gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius;
- TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir
gaujos vadeiva Andrius Kubilius;
- Partija Tvarka ir teisingumas su
gaujos vadeiva Rolandu Paksu;
- Liberalų ir centro sąjunga su
gaujos vadeiva Algiu Čapliku;
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir
gaujos vadeiva Eligijus Masiulis.
Taip pat Lietuvai yra pavojingi gaujos vadeiva Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.
Tai yra nusikalstamos partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje.
2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!!
Nuo tada, dabar …
Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo.
Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas tenko 84% atlyginimo.
Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo.
Tai reiškia, kad …
Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje.
Anglijoje …
Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio.
Balandžio mėnesį darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio,
padidinus NPD.
Anglijoje šiuo metu NPD apie 2830 litų per mėnesį.
Balandį NPD bus apie 3300 litų per mėnesį.
Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis:
-nei valstybinei mokesčių tarnybai;
-nei socialiniam draudimui.
Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis.
(patikslinta sausio 1 dieną)
Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu,
tai yra sukčiavimas.
Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES,
tai yra sukčiavimas.
Kai net Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus,
tai yra sukčiavimas.
Lietuva yra naikinama, sukčiaujant.
22 metus partinės gaujos naikino Lietuvą.
Negerai.
Partinės gaujos, kurios valdė Lietuvą 22 metus, darė nusikaltimus žmogiškumui. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.
Visiems visiems visiems
Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti žemės ūkio sklypus.
Išsaugokim protėvių palikimą Lietuvą savo vaikams.
Burkimės ir organizuokim referendumą. Nes …
Lietuvos žemių išpardavinėjimas užsieniečiams yra sukčių sumanytas Lietuvos naikinimas.
Registracija:
tel. 8 698 02118
pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt