Europos Sąjunga
Egidijus Jarašiūnas Seimo sprendimu bei Europos Tarybos pritarimu šiemet tapo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju.
“Egidijaus Jarašiūno reputacija – tiesiog nepriekaištinga. Jis atitinka visus iki vieno Europos Teisingumo Teismo (ETT) teisėjams keliamus reikalavimus”, – mano teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Priminsime, kad teisės profesorius, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas šiemet Seimo buvo patvirtintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju. Kiek vėliau jo kandidatūrą patvirtino ir Europos Taryba, o nuo spalio 7-osios jis jau eina šias garbingas pareigas ir eis jas dar dvejus metus. Dvejus, nes Lietuva iki šių metų birželio mėnesio turėjo pasiūlyti naują kandidatą, kad pakeistų šešeriems metams į šias pareigas paskirtą, tačiau po ketverių atsistatydinti nusprendusį Praną Kūrį. Tad E.Jarašiūnas šiame teisme dirbs dvejus metus – likusią šešerių metų kadencijos dalį.
Teisėjai į šį teismą skiriami bendru ES valstybių sutarimu. Svarbiausi kandidatams keliami reikalavimai – kad jie atitiktų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus reikalavimus. “Pagal juos teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai”, – galimybes tapti šio teismo teisėju aiškina T.Vaitkevičius.
E.Jarašiūno kandidatūrai anksčiau pritarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį labai gerai įvertino ir teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vadovaujama darbo grupė, į kurios sudėtį taip pat įėjo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, Seimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai.
Beje, ši darbo grupė konstatavo, kad nebuvo lengva pasirinkti vieną iš kandidatų, nes atrankoje dalyvavo labai stiprūs pretendentai, autoritetą bei visuomenės pasitikėjimą pelnę profesionalai, puikiai galintys atstovauti mūsų šaliai Europos teisme.
Vis dėlto E.Jarašiūnas pranoko kitus kandidatus. Matyt, ne tik profesinėmis savybėmis ar patirtimi. Žinoma, pasigirti yra kuo: E.Jarašiūnas yra dirbęs teisinės sistemos komisijoje, parengė ar dalyvavo rengiant daugelio įstatymų projektus, tarptautines sutartis. Galiausiai jis yra vienas iš 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų, tad būtent jam galima skirti bent dalį nuopelnų už tai, kokia yra dabartinė mūsų Konstitucija.
Tačiau svarbu ir tai, koks jis kaip asmenybė. Kolegų E.Jarašiūnas apibūdinamas kaip itin preciziškas ir ramaus mąstymo teisininkas, niekada neieškantis žodžio kišenėje, bet kalbantis tik apgalvotai ir be galo tiksliai. Su šiuo teisininku labai įdomu diskutuoti visais teisės klausimais. Jo nuomonė tvirta ir argumentuota. “Teisingumas yra prasmingas, tik jei juo pasitikima”, – vis linkęs kartoti E.Jarašiūnas.
Šiemet per visą Drąsiaus Kedžio skandalo epopėją Lietuvos prokuratūra ir teismai sulaukė kritikos ir paniekos pliūpsnio, tačiau E.Jerašiūnas buvo ir išlieka kategoriškas: “Jei visuomenė civilizuota, ginčas turi būti sprendžiamas teisiškai. Kad ir kokie blogi būtų teismai, jie tūkstantį kartų geresni už linčo teismą, nes šis neklauso argumentų. Beje, žmonės turėtų pripažinti, kad jeigu kas rimtai pažeistų jų teises, jie patys eitų į teismą ir bylinėtųsi”.
Teismas skirtas teisei aiškinti
O kokios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo funkcijos? Šis teismas užsiima ES institucijų kontrole, stebi, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų, ir nagrinėja pareiškimus dėl prejudicinių sprendimų.
“Europos Sąjungos teisė yra specifinė teisės sistema, kurią taiko ir nacionaliniai teismai. Kad užtikrintų vienodą šitos teisės taikymą visose Europos Sąjungos šalyse, Teisingumo Teismui tenka misija aiškinti teisę tam, kad teismai visose Europos Sąjungos šalyse ją taikytų vienodai”, – dėsto E.Jarašiūnas.
Pasak jo, teismas per metus išnagrinėja daugiau kaip 600 bylų, per 300 bylų sudaro kreipimosi dėl prejudicinių sprendimų nagrinėjimas.
BOX:
E.Jarašiūno karjera
1979 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą
1979–1990 m. – advokatų kolegijos narys
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas
1992–1996 m. išrinktas Seimo nariu
1996–2005 m. dirbo Konstitucinio Teismo teisėju
1997–2000 m. – M.Romerio universiteto vyr. asistentas
1999 m. apgynė socialinių mokslų (teisė) daktaro disertaciją
2003 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
2000–2004 m. ėjo docento pareigas
2005–2007 m. dirbo M.Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėju
2006 m. – Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas
Nuo 2007 m. – M.Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas
2010 m. tapo ETT teisėju