– Dar 1999 m. Lietuvoje įtvirtintas strateginis planavimas iki šiol tėra tik popierinės taisyklės. Įstaigos išmoko planus parengti, tačiau ir toliau gyvena savu ritmu: lėšų išleidžia ne tiek, kiek reikia tikslams pasiekti, o tiek, kiek skiria biudžetas. Ir toliau finansuojamos galvos, o ne jų atlikti darbai. Kodėl net krizė neprivertė šios Vyriausybė pakeisti tokios ydingos praktikos?

– Strateginis planavimas – vienas kertinių efektyvios valstybės tarnybos pamatų. Kaip ir verslo įmonių, valstybės įstaigų vadovai kasmet turi įvertinti, kokiais resursais ir kokių tikslų planuoja pasiekti, ir nuolat vertinti, ar jų komanda juda suplanuota linkme.

Kaip tik dabar pradėjome planuoti kitų metų biudžeto gaires, ir pirmą kartą tai yra daroma jau pagal strateginio planavimo principus. Galima sakyti, kad 2011 m. įstaigų biudžetas jau bus suplanuotas iš tiesų strategiškai.

– Kodėl tik dabar pradėta tokia svarbi reforma?

– Kitų metų biudžeto pamatai pradedami kloti dar pavasarį. Prisiminkite, su kokiomis problemomis pernai pavasarį kovojo Vyriausybė. Esant laisvo kritimo būsenai, kai tvyro įtampa dėl valstybės finansų stabilumo, naujų tvarkų svarstymui paprasčiausiai nebelieka laiko.

Be to, mums irgi reikėjo laiko išanalizuoti padėtį, nuspręsti, ką ir kaip ketiname daryti.

– Todėl visam aparatui buvo nurėžta vienodai – nesigilinant, kuri institucija atlieka svarbesnes funkcijas, o kuri iš tiesų turi per daug žmonių?

– Biudžetas menko kasdien, o funkcijų analizės per naktį neatliksi. Kirpti reikėjo greitai ir ryžtingai. Visos klaidos bus atitaisytos dabar, pradedant realų strateginį biudžeto planavimą.