Kinas
Naujasis “Tadas Blinda” turi potencialo įveikti “Ledynmetį”
Po pusmečio kino ekranuose pasirodys tikrai laukiamas filmas “Tadas Blinda. Pradžia”. Iš šio reportažo suprasite, ko galima tikėtis kino teatruose.
Liepos 23 d. ankstyvą rytą laikrodis tiksėjo 4:57, kai režisierius Donatas Ulvydas pasikvietė į filmavimo aikštelę keturis maloniai nustebusius aktorius, paprašė operatoriaus Ramūno Greičiaus įjungti kamerą ir džiaugsmingai pranešė, kad ką tik buvo nufilmuotas paskutinis nuotykių epo “Tadas Blinda. Pradžia” kadras. Sparčiai auštant ilgo maratono išvarginta kūrybinė grupė skubėjo suderinti apšvietimą ir kokybiškai realizuoti likusią naktinę sceną prie arklidžių. Jiems pavyko užbaigti sunkiausią etapą per 29 paras ir sutaupyti planuose numatytą vieną dieną.
Draugiška atmosfera
“Prisiminkite, kad mes jus stipriai mylim! Agnė. Tatjana”, – štai tokia žinutė buvo dailiai užrašyta nuotraukomis išklijuotame plakate, kuris paskutinę filmavimo savaitę papuošė Renavo dvaro fasadines duris. Aktorės Tatjana Liutajeva ir Agnė Ditkovskytė šiltais žodžiais išreiškė širdyje susikaupusius jausmus visai kūrybinei grupei.
Pirmą sykį viename filme kartu vaidinusių mamos ir dukters mintys taikliai atspindi filmavimo aikštelėje tvyrojusią draugišką atmosferą. Ten užteko laiko rimtam darbui, smagiems pajuokavimams (kasdien nematomi stebėtojai gaudė iš lūpų išsprūdusias juokingas frazes), nuobaudoms (dublio metu nuskambėjusio mobiliojo telefono savininkas privalėjo atsipirkti šampano buteliu) ir draugiškiems pašnekesiams. Tik visapusiškas pasiaukojimas vardan bendro tikslo, nuoširdus kolegiškas palaikymas ir geranoriškas nusiteikimas padėjo jiems įvykdyti neįmanomą misiją – viską nufilmuoti per neįtikėtinai trumpą laikotarpį, kai dauguma mūsų autorių išnaudoja daugiau pamainų ir švaisto biudžeto pinigus vėjais.
Galbūt todėl iki ryto gaidžių užsitęsusią finalinę pamainą T.Liutajeva apibendrino sunkiai tramdydama ašaras ir sakydama spontanišką atsisveikinimo kalbą naujiems draugams, o vėliau prisipažindama, kad suvaidinusi daugiau nei šešiasdešimtyje filmų nejautė tokio neapsakomo malonumo, kaip filmuodamasi “Tade Blindoje”. Po trijų dienų garsioji aktorė sumanė paskambinti jau sėdėdama į Maskvą vežančiame traukinyje ir dar kartą padėkoti aplink prodiuserio Žilvino Naujoko mobilųjį telefoną susispietusiai komandai.
Galbūt todėl prieš pat vidurnaktį vaidmenį užbaigęs ir į teatro gastroles Italijoje išskubėjęs aktorius Vidas Petkevičius atvirai prasitarė, kad su tokia nepakartojama ir miela komanda jam dar niekuomet neteko dirbti per visą karjerą. Tikriausiai todėl paskutinę sceną suvaidinę aktoriai Mantas Jankavičius, Jokūbas Bareikis, Mykolas Vildžiūnas ir Dominykas Vaitiekūnas vyriškai glėbesčiavosi ir nesivaržydami leidosi į emocijas, kai tik išgirdo režisieriaus šūkį “nufilmuota” ir gausius kūrybinės grupės plojimus, o D.Ulvydas broliškai apsikabino su R.Greičiumi ir jų veiduose spindėjo nesuvaidintos pergalingos šypsenos. Režisieriaus ir operatoriaus akyse aiškiai galėjai matyti esminę neįgarsintą mintį: mes padarėme tai, kuo mažai kas tikėjo.
Mūsų filmas
Rimanto Šavelio romanu ir Jono Banio scenarijumi aprašytą Tadą Blindą filmavo geriausi savo srities profesionalai, kurie dar niekuomet nebuvo dirbę drauge būtent tokiu sąstatu, mažomis grupelėmis susitikdavo kituose lietuviškuose filmuose (“Anarchija Žirmūnuose”, “Aš esi Tu”), dažniausiai aptarnaudavo Lietuvoje triūsiančius užsienio kūrėjus ar reklaminių klipų užsakovus. Komanda susibūrė pasitikėjimo principu, kai apsisprendę bendradarbiauti specialistai siūlydavo kitus pažįstamus ir mūšio lauke išbandytus kolegas: prodiuseris atidavė kūrybines vadeles režisieriui, šis atsivedė operatorių, kuris pats pasirinko savo asistentus, panašiai elgėsi dailininkų, kostiumų, grimo, specialiųjų efektų, kaskadininkų departamentai.
“Tai ne mano filmas, tai mūsų visų filmas”, – tikrai ne sykį kartojo ir pabrėždavo D.Ulvydas, suspėdavęs kolegas apjuosti draugiška šiluma ir visiems reikalingu dėmesiu. Jis atvyko į aikštelę atsakingai parengęs namų darbus, peržiūrėjęs gausybę vadinamųjų žiūroviškų filmų, tiksliai žinodamas, ko nori, ir turėdamas aiškią viziją, kaip “Tadas Blinda” atrodys ekrane. Ambicingą iššūkį priėmęs režisierius negaišdavo brangaus laiko eksperimentams, bet susikaupusį užtikrintumą perduodavo kitiems, kiekvienoje situacijoje įsiklausydavo į pastabas ir greitai koreguodavo sprendimus, kad pagerintų filmuojamą epizodą. Vėliau Donatas prisipažino, kad į priekį vedė ir neleido sustoti begalinis pasitikėjimas bendraminčiais kolegomis, nors kokius penkis kartus teko lįsti pro adatos skylutę.
“Mano akimis žiūrint, Donatas kasdien atlikdavo neįmanomus akrobatinius triukus”, – praėjus dešimčiai minučių po finalinio kadro ištarė R.Greičius, pasižymėjęs aikštelėje ypatingu reiklumu, laukdavęs montažui reikalingų dūmų ir preciziškai derindavęs kiekvieną menkiausią smulkmeną, kad vaizdas ekrane atrodytų tobulas. Išsekinusio filmavimo pabaigą jis simboliškai pažymėjo nusiimdamas kaukę nuo veido ir nusiskusdamas ilgai puoselėtą barzdą.
Tikslios užduotys
RED skaitmenine kino kamera filmavęs pagrindinis operatorius sudėtingose masinėse scenose pasikviesdavo profesionalų pagalbininką Mantą Šatkų ir mėgindavo siekti geriausio rezultato skirtinga metodika. Pavyzdžiui, finalinis romantiškas “Tado Blindos” momentas buvo fiksuojamas ankstyvą rytą kylant į dangų oro balionu. Turtingai puotai Renavo dvaro terasoje filmuoti operatoriaus asistentai sumontavo kraną ir takelius, kad kamera galėtų sklandyti viražais. Dviejų minučių trukmės dinamišką Luokės turgaus sceną Rumšiškių muziejaus teritorijoje režisierius su operatoriais ryžosi įamžinti vienu nuolat judančios kameros įjungimu. Užduočių formulavimas masinių scenų statistams ir profesionaliems aktoriams, veiksmų koregavimas ir patobulinimas po kiekvieno dublio, tinkamiausias kameros maršruto parinkimas, sudėtinga judesių choreografija (scenoje dalyvavo apie 50 žmonių ir kievienas privalėjo įeiti į kadrą reikiamą sekundę), ilgi repeticijų bandymai ir karštas filmavimas truko keturias valandas. Bet galutinis rezultatas atpirko kantrybę ir pasiaukojimą, nes kiekviename kartojime aiškiai matomas progresas.
Aktorinių scenų uždarose patalpose kartojimo rekordas buvo pasiektas priešpaskutinę dieną, kai Renavo dvaro kambaryje susirinkę ponai klausėsi klastingojo Janeko Razumovskio grasinimų. Reikšmingą pokalbių epizodą pavyko nufilmuoti tik tryliktu bandymu, bet nė vienas aktorius nesiskundė ir neprieštaravo. 18 dublių prireikė filmuojant kaskadinį triuką su greitai jojančiu arkliu, kurį M.Jankavičius-Tadas Blinda mėgino sustabdyti ir apsukti.
Svarbiausia ir “adrenališkiausia” veiksmo scena – milžiniškas Tado Blindos maištininkų ir Snegiriovo armijos smogikų susirėmimas (čia vienu metu teko naudoti net 18 arklių) – buvo filmuojama ištisas dvi dienas Giedraičių gyvenvietės apylinkėse. Ne mažiau įspūdingą reginį žada ištaiginga puota, nufilmuota leidžiantis saulei dvaro terasoje ir kieme, kurį filmo dailininkai sugebėjo taip pakeisti, kad daug metų dvare dirbančios moterys sakė neatpažįstančios Renavo.
“Padarėme viską taip, kaip norėjome, planavome ir mokėjome”, – apibendrino filmavimo etapą režisierius D.Ulvydas, kuris nuolat rašėsi pastabas ir fiksavo klaidas, kad kitame filme jų nekartotų ir išnaudotų sukauptą patirtį. Vienas tokių pastebėjimų – filmavimą reikia užbaigti svarbia emocine scena, o ne palikinėti save po pamokų ir pusei aktorių išsiskirsčius filmuoti mažiau reikšmingus epizodus.
Naujiena skeptikams
Vos tik prodiuseris Žilvinas Naujokas atskleidė kruopščiausiai slėptą Tado Blindos vaidmens atlikėjo asmenybę, Lietuvoje pasklido gausybė apkalbų ir diskusijų, kurias galima apibendrinti vienu sakiniu: “Aš netikiu, kad jis gali vaidinti”. Aktoriaus patirties kine neturėjusį dainininką M.Jankavičių užgulė neabejotinai sunkiausia užduotis – nenuvilti juo tikėjusiųjų ir įrodyti savo tiesą. Nenuostabu, kad kolegos aikštelėje dažniausiai linkėjo debiutantui sėkmės. Bet gyvai pamačius, kaip Mantas dirba aikštelėje, ir peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą galima drąsiai daryti išvadą – jis nutildys visus skeptikus!
Šiam vaidmeniui, kurį pats vadina didžiausia gyvenimo dovana, populiarusis dainininkas atsakingai ruošėsi ilgiau nei pusmetį, mokėsi jodinėti, treniravo kūną, studijavo kovų techniką, kaupėsi dramatiškiems išgyvenimams. Kiekvieną filmavimo dieną jis atiduodavo visas jėgas, neskaičiuodamas patirtų smulkių traumų, įbrėžimų, įkandimų, spinduliuodavo tokį neįtikėtiną kiekį energijos, kad sunkiausiomis akimirkomis atsisėsdavo į kėdę persirengimo kambarėlyje ir nebeturėdavo jėgų grimui nusivalyti.
“Tadas Blinda” gali pasigirti pavydėtinai suburta aktorių komanda (vienai dienai ją netikėtai papildė maestro Donatas Banionis), tačiau filmo karietą tempia būtent Mantas. Jis gavo daugiausiai ekraninio laiko, taikliai perprato personažą, vaidino iš vidaus prasiveržiančiomis emocijomis ir susidraugavo su kamera.
“Ačiū, kad leidai man pasitikėti tavimi”, – dėkojo D.Ulvydas. Režisierius dar neįpusėjus filmavimo maratonui patyliukais šnabždėjo, kad jaučiasi absoliučiai patenkintas Mantu, kuris atidžiai klausosi, kantriai vykdo užduotis, tiksliai jaučia ir kiekvienoje scenoje įdeda kažką netikėta nuo savęs. Tikriausiai dėl šių savybių režisierius bičiuliškai pavadino aktorių draugiškiausiu veisliniu šunimi. Nemenčinės miškuose “Robino Hudo” aikštelėje filmuotas korimo epizodas privertė susižvalgyti daugelį kūrybinės grupės narių, nelaukusių iš maloniai nustebinusio Manto tokio akivaizdaus progreso skleidžiant aktorinio talento žiedelius. “Kamera myli Mantą”, – viską užbaigęs konstatavo R.Greičius.
Paskutinę dieną Mantas ryžosi be profesionalių dublerių pagalbos atlikti sudėtingą kaskadinį triuką, kuris nebuvo įrašytas į planus ir reikalavo papildomų lėšų. Jis užsibrėžė pakartoti originalaus filmo epizodą – joti arkliu be balno įkalnėn ir pastatyti nesutramdomą gyvulį piestu. Kaip pavyko netoli Plungės nufilmuotas pavojingasis “Hero” kadras, tebūnie filmo staigmena.
Repeticijų duona
Beveik visi aktoriniai epizodai buvo iš anksto surepetuoti pagal nupaišytas kadruočių schemas. Pavasarį D.Ulvydas dažnai kviesdavo M.Jankavičių, J.Bareikį, D.Vaitiekūną, M.Vildžiūną, Vaidą Būtytę ir kitus į žygį miške, modeliuodavo scenas, aptardavo akcentus ir nufilmuodavo mobiliuoju telefonu, kad po to galėtų koreguoti ir šlifuoti iki dar geresnio rezultato. Improvizuotose stovyklose aktoriai ne tik susidraugavo, bet ir pasirengė atvykti į aikštelę tiksliai žinodami, ką privalo padaryti, kad prieš kamerą nereikėtų eksperimentuoti, taisyti klaidų ir gaišti brangaus laiko.
Vieni aktoriai (V.Petkevičius, Darius Miniotas) filmuojant pasikliaudavo režisieriaus komandomis ir tiksliai vykdė užduotis, o kiti nepraleisdavo progos išsakyti savo mintis. Sijonus rausiančio ir pinigus vagiančio chamo manipuliatoriaus Edmundo personažas gimė per D.Ulvydo ir aktoriaus Dainiaus Kazlausko diskusijas. Nufilmuota medžiaga išduoda, kad ūsuotas intrigantas garantuotai bus įdomiausias ir spalvingiausias “Tado Blindos” antiherojus.
Komplikuočiau vyko vaidmens derinimas su maksimaliai užsiėmusia A.Ditkovskyte, kuri pirmą kartą susitiko su režisieriumi likus pusvalandžiui iki pirmosios scenos filmavimo miškingoje Lentvario teritorijoje. Žavioji aktorė atskrido į Lietuvą profesionaliai pasirengusi tiesiai iš Sankt Peterburgo, kur vaidino teatro spektaklyje, nusifilmavo miško epizoduose Vilniaus apylinkėse ir išvyko į Murmanską. Ten mergina dalyvavo rusiškos dramos apie povandeninio laivo “Kursk” tragediją filmavime ir vėl grįžo į Lietuvą finaliniam etapui Mažeikių rajone su mama T.Liutajeva.
Iš pradžių Agnei ir Mantui trūko vadinamosios aktorinės “chemijos”, bet kuo ilgiau jie bendravo, tuo sklandžiau įsivažiavo į tinkamą ritmą.
Atrasti personažai
Makiažo dailininkės Eglė Mikalauskaitė ir Božena Mojisenko kasdien ieškojo scenarijuje aprašytų charakterių išvaizdos, kokia autentiškiau atitiktų laikmetį ir patrauktų žiūrovo dėmesį neblėstančia charizma. Bandymų procese teko išnaudoti 44 komplektus ūsų ir 64 poras įvairiausių žandenų. J.Bareikis įvykdė dailininkių prašymą ir nesiskuto ūsų per visą filmavimo mėnesį. Niekšingą ir sadistišką blogiuką Janeką Razumovskį įkūnijęs M.Vildžiūnas pats užsiaugino ūsus ir reikiamas žandenas, tai jo veidą reikėdavo puošti kraujuojančiomis žaizdomis po kautynių su Tadu.
V.Petkevičius taip pat savanoriškai puoselėjo sodrias dvarininko Gruiniaus žandenas, kurias po “Tado Blindos” sėkmingai pritaikė per teatro gastroles Italijoje vaidintam personažui. Mėgstamiausias D.Ulvydo aktorius netikėtai tapo akrobatinio triuko autoriumi. Visai nepavojingame epizode Gruinius vadeliojo karietą su savo mylimiausiomis moterimis, o įsijautęs V.Petkevičius sumanė atsiremti į menkai pritvirtintą dekoraciją ir iškrito iš karietos tiesiai arkliams po kanopom. Neplanuotas kritimas baigėsi be rimtesnių sužalojimų, bet pavyko taip tikroviškai ir atitiko personažo išgyvenimus, kad režisierius tą pačią akimirką apsisprendė įtraukti neeilinį momentą į filmą.
Grimas, šmaikštūs ūsai ir perukas neatpažįstamai pakeitė D.Kazlauską. Jis tiesiog uraganiškai mėgavosi sultingu ir ypač gerai parašytu vaidmeniu, kurį kiekvienoje mizanscenoje apkaišydavo nenuspėjamais aktoriniais perliukais, kokių net scenaristo J.Banio vaizduotė negalėjo numatyti. Aktorius jautė personažą, suprato jo poelgius formavusią motyvaciją ir nesivaržydamas improvizavo. Nepakartojamai susigrojęs D.Kazlausko ir T.Liutajevos duetas praturtino “Tadą Blindą” siautulingai juokingais ir begėdiškai intymiais intarpais, kurių precizišką choreografiją aktoriai filmavimo išvakarėse aptardavo užsidarę kambaryje su režisieriumi.
Komedinį eliksyrą sėkmingai užmaišė rusų kavalerijos rotmistrą Snegiriovą šelmiškai suvaidinęs maestro Antanas Šurna, kuris privers žiūrovus kvatoti iš epizodo, kai maištininkų jėgą pervertinusiam pasipūteliui paslaugus tarnas išiminės kulką iš užpakalio.
Dinamiškas grožis
Neįkainojamą darbą prieš filmavimą atliko kostiumų dailininkės Daivos Petrulytės komanda. Įspūdingi kostiumai, madingos suknios ir galvos apdangalai nusipelno atskirų ovacijų. Iki smulkiausių detalių apmąstytas herojų garderobas neleis ponioms ir ponams atitraukti akių nuo ekrano, o kartu reklamuos mūsų specialistus užsienyje. Viename iš Renavo dvaro kambarių įsikūrusioje siuvykloje buvo koreguojamos A.Ditkovskytei ir T.Liutajevai paruoštos stilingos prabangios suknios (kiekviena turėjo po septynias). Čia pat kostiumininkės tvarkė, siuvinėjo, taisė Lenkijoje ir Čekijoje išnuomotus statistų bei kitų aktorių kostiumus.
Filmavimo erdves įrengdavo vien tik Renave sunkvežimį rekvizitinių baldų, kilimų, užuolaidų ir kitokių smulkmenų iškrovę Jurgos Gerdvilaitės dailininkai, kurie aikštelėje pasirodydavo anksčiausiai ir puošdavo filmavimui išsirinktus kambarius. Aikštelėse zujantys dailininkai, draugiškai praminti gamtininkų departamentu, rūpinosi, kad filmuojama vieta atrodytų kuo gyviau, išraiškingiau ir tikroviškiau. Vien tik Rumšiškių muziejaus kiemelyje įrengtas turgus kėlė aplinkiniams žavesį ir viliojo netyčia šurmulį nugirdusius turistus.
Kūrinio įvaizdžiui ypatingai pasitarnaus preciziškai parinktos filmavimo vietovės, užtikrinusios pasakiško grožio peizažus. Gamtos žaliai nudažytas ežero vanduo, Naująją Zelandiją primenančių augalų laukas, sukilėlius priglaudę robinhudiški miškai ir pats Renavas taps maloniais atradimais daugeliui lietuvių, kai tikrai ne vienas mintyse pagalvos: “Niekuomet nežinojau, kad Lietuvoje yra tokių neįtikėtinų vietų”.
Jau filmavimo įkarštyje buvo matyti, kaip pagyvėjo restauracijos laukiančio ir legendomis apie čia gyvenančius vaiduoklius apipinto Renavo dvaro lankomumas. Ši unikali Lietuvos paveldo vieta paliko neišdildomų emocinių įspūdžių aktoriams, kurie kada nors tikisi sugrįžti ir apžiūrėti nuo klegesio nutilusias filmavimo aikšteles.
Ateities perspektyvos
Po trumpų atostogų šiuolaikinės legendos apie Tadą Blindą autoriai vėl įsilies į darbus, kad didingasis filmas išjotų į Lietuvos kino teatrus iki 2011 m. vasario 16 d. Kaip prisipažįsta 2 val. 20 min. trukmės reginį planuojantis D.Ulvydas, tolesniuose gamybos etapuose reikės pasikliauti vis kitais partneriais, kurie talkins montuojant nufilmuotą medžiagą, tvarkant spalvų korekcijas, derinant aikštelėje užfiksuotą garsą, įrašinėjant muziką kartu su kompozitoriumi Linu Rimša ir derinant dvi garso takeliui parengtas dainas. Vieną jų filmui padovanojo ir specialiai tekstą sukūrė populiarioji grupė “G&G Sindikatas”, kurios lyderis Svaras nepasididžiavo šmėkštelėti trumpu epizodiniu vaidmenėliu.
“Tadas Blinda. Pradžia” žiba nenuspėjamu komerciniu potencialu. Jau šiandien filmo žinomumas pasiekė ryškias aukštumas, tad premjeriniam savaitgaliui belieka prognozuoti neregėtus nacionaliniam kinui rezultatus. Akivaizdu, kad veiksmo komedijos “Zero 2″ užtaisyti rekordai neturės šansų išsilaikyti ilgiau nei metus, nes “Tadas Blinda” pretenduoja taikytis mažiausiai į 2 mln. Lt pajamas. Finansinės sėkmės perspektyvas labiausiai lems žiūrovų atsiliepimai, kurie gali svariai prisidėti šturmuojant “Įsikūnijimo” ir “Ledynmečio” rezultatus.
Daug kas priklausys nuo šiomis dienomis rengiamos platinimo strategijos. Jeigu prodiuseriui pavyks surengti bent po kelis išskirtinius seansus kino teatrų neturinčiuose Lietuvos provincijos miestuose ir kaimeliuose, tai lankomumas smarkiai ūgtelės. Ten gyvena tūkstančiai potencialių žiūrovų, kurie nepageidaus važiuoti į Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą ar Vilnių. Net nereikia sakyti, kaip nekantriai filmas laukiamas Mažeikiuose ir apylinkėse, kur apie “blindiečius” sklandė legendos, o vietiniai gausiai būriuodavosi filmavimo aikštelėje, stebėdavo įvykius lyg teatro spektaklį ir nesiskirstydavo į namus net naktimis.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
laukiamas filmas. Tik ar ne per daug čia tų ditirambų? KAI TIEK DAUG PAGYRŲ, ATRODO LYG STRAIPSNIS BŪTŲ UŽSAKYTAS….