Nors kai kuriais rodikliais ES naujokės atsilieka nuo senbuvių, šiuo metu jos jau gerokai stipresnės, nei buvo prieš 2008-ųjų krizę.

“Galimai antrajai finansų krizės bangai Baltijos valstybės pasirengusios geriau”, – tikina Estijos premjeras Andrusas Ansipas, lygindamas dabartinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos padėtį su ta, kuriai esant šias tris šalis užklupo 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė.
Pasak premjero, padėtis ne tik Estijoje, bet ir kitose dviejose Baltijos šalyse neva pagerėjo dėl to, kad Estijoje buvo įvestas euras. “Aplinkybė, kad Estija įsivedė eurą, padidino užsienio investuotojų pasitikėjimą ne tik Estija, bet ir visomis Baltijos šalimis”, – įsitikinęs Estijos ministras pirmininkas.
Tiesa, A.Ansipas tikisi, kad antrosios krizės bangos nebus, tačiau jei ji ištiktų, padėtis esą būtų palankesnė nei prieš trejus metus.
Baltijos šalims tikriausiai pagelbėtų ir karti patirtis. Štai Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis net parašė knygą “Kaip Latvija įveikė krizę”, iš kurios galėtų mokytis ne tik Baltijos šalys, bet ir kitos valstybės.

Geri ženklai

O kaipgi laikosi visos dešimt buvusių socialistinių šalių, pastarąjį dešimtmetį prisijungusių prie Europos Sąjungos ir vis dar vadinamų naujosiomis ES narėmis? Kokia būtų jų padėtis, jei iš tiesų kiltų nauja krizės banga?
Didžiosios Britanijos savaitraščio “The Economist” analitikai teigia, kad šių šalių padėtis iš tiesų neatpažįstamai pasitaisė. Juk prieš kelerius metus būtent šios šalys pirmos pajuto krizės rykštę: jų finansinė padėtis smarkiai blogėjo, ir taip nedideli gyvenimo standartai smuko. Trims iš jų – Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai 2008–2009 m. prireikė ir solidžios tarptautinės pagalbos.
Tuo metu po didinamuoju stiklu atsidūrusioms ES naujokėms išties ėmė labai nesisekti. Prisiminkime: ne kartą buvo kalbama apie galimą Latvijos, vėliau Vengrijos ar Rumunijos bankrotą. Dabar tokius gąsdinimus jau esame pamiršę, nes Graikijos ar Portugalijos padėtis šiuo metu yra nepalyginti blogesnė.
Į klausimą, kaip Rytų Europa išsikapanojo, padeda atsakyti tarptautinės reitingų agentūros, kurios vis dar grasina mažinti JAV ar Japonijos tarptautinio skolinimosi reitingus, tačiau jau kuris laikas juos didina naujosioms ES narėms. Pavyzdžiui, “Standard & Poor’s” neseniai kilstelėjo Estijos skolinimosi reitingą iki AA– lygio ir pastatė ją vos dviem laipteliais žemiau už JAV. Savo ruožtu “Moody’s” rugpjūčio 4 d. suteikė A1 reitingą Čekijai ir patikino, kad tvirta šios šalies finansų sistema apsaugos ją nuo krizės.
Be to, visose dešimtyje ES narių ekonomika šiuo metu auga (Lenkijoje labiausiai – 4 proc. per metus), biudžeto deficitas mažėja, o nedarbo lygis krinta. Trys iš jų – Estija, Slovakija ir Slovėnija priklauso ir euro zonai, tad ne pačios gauna tarptautinę paramą, o kaip tik, esant reikalui, prie jos prisideda.
Kai kurioms jų ES skolų krizė gali išeiti net į naudą. Tarkime, analitikai spėja, kad ES skolų krizė ir pasaulinis ekonomikos sulėtėjimas privers investuotojus atsigręžti į Čekijos vyriausybės obligacijas, kurios atrodo kaip saugus prieglobstis.
“Čekijos krona ir kitos Rytų Europos valiutos iš to taip pat gali turėti naudos”, – prognozuoja “Record Plc” analitikas Boba Noyenas. Juk Čekijos krona euro atžvilgiu šiemet jau sustiprėjo 2,4 proc.

Bėdų vis dėlto yra

Euforijai vis dėlto dar per anksti. Pavyzdžiui, tai, kas naudinga Čekijos kronai, visai neparanku Lenkijos zlotui. Tarkime, brangstantis Šveicarijos frankas muša zloto vertę, tad lenkai susidariusią padėtį netgi praminė “franko košmaru”. Nuo liepos pradžios frankas zloto atžvilgiu pabrango 20 proc. Tokia padėtis itin nepalanki 700 tūkst. Lenkijos gyventojų, frankais paėmusių būsto paskolas, kurių bendra vertė siekia 152 mlrd. zlotų.
Panaši su valiuta susijusi problema kamuoja ir Vengriją. Kaip ir kitos euro zonai dar nepriklausančios šalys, Vengrija niekaip nesugeba sumažinti biudžeto deficito. Vienintelė galimybė būtų mažinti palūkanų normas, bet tai automatiškai reiškia didelę infliaciją, o ši būtų didelis smūgis iš bankų užsienio valiuta paskolas paėmusiems gyventojams.
Ekonomikos konsultacijų bendrovės “Capital Economics” analitikas Neilas Shearingas pabrėžia, kad naujosios ES narės nuo senbuvių vis dar gerokai atsilieka pagal vienam gyventojui tenkantį PVP, – šiuo požiūriu geriau sekasi tik Slovėnijai ir Čekijai. Tačiau, tarkime, Rumunijai jas dar vytis ir vytis.
Kitas dalykas – iliuzija, kad ekonomika naujosiose ES narėse ir toliau augs taip sparčiai, kaip šiuo metu. Ypač gali sušlubuoti šių šalių eksportas.

ES naujokių ekonomika stiprėja
Metinis BVP augimas, proc.

Valstybė    2010 m.    2011 m.*
Estija    3,1    4,9
Lenkija    3,8    4
Slovakija    4    3,5
Latvija    -0,3    3
Lietuva    1,3    2,8
Vengrija    1,2    2,8
Čekija    2,1    2

* prognozė

Šaltinis: “Eurostat”