Rugpjūtį Lietuvos mažmeninės prekybos rinką sukrės pasaulinių milžinių desantas: pirmoji eilėje – Švedijos baldininkė „Ikea“, toliau – drabužių mažmenininkas „Hennes & Mauritz“ (H&M). Ir tai dar ne viskas: veiklą Lietuvoje neseniai pradėjęs plėsis ir vaisių bei daržovių tinklas „Fresh Market“, o tolumoje dar boluoja ir Vokietijos mažų kainų lyderio „Lidl“ emblema.

Apie naujokų sėkmę ir rinkos dalybas su senbuviais kalbėti dar anksti, tačiau šie įtakingi žaidėjai kitose rinkose jau parodė, ką sugeba, tad ir Lietuvoje neabejotinai sukels naujų vėjų ir padiktuos naujų madų. Juk pasirodžius naujiems žaidėjams atsiranda ir nauji standartai, kurie verčia prisitaikyti konkurentus, o vartotojams tai – tik į naudą. Negana to, gerai pažįstami vardai tampa kitų investuotojų šaukliais – patrauklios Lietuvos rinkos signalą gavo ir keli restoranų tinklai iš Rusijos.
„Į Lietuvą ateina H&M, ir matome, kaip „Aprangos“ grupė, stengdamasi išlikti konkurencinga, pertvarko savo parduotuves. H&M yra rimtas prekių ženklas, siūlantis konkurencingą kainą, todėl jo pasirodymas sudrebins mažesnius tinklus, mažmeninės rinkos žaidėjai turės galvoti, kaip keistis. Kai į Lietuvą atėjo „McDonald’s“, jis kartu atsinešė ir savo kokybės standartus, aukštesnę klientų aptarnavimo kultūrą, todėl pavienės užkandinės ir net kai kurie restoranai pradėjo galvoti apie savo standartų gerinimą“, – prisimena konsultacijų bendrovės „Advanced Advice“ direktorius Ilja Malkinas.
Visoje šalyje atidarius vos vieną parduotuvę, vis tiek sukuriamas didelio tinklo įspūdis: perduodama apgalvota koncepcija, pritaikant ją skirtingoms rinkoms, bet nepaminant tradicinių milžines garsinančių rinkodaros ar kainodaros vertybių. Pavyzdžiui, H&M prisistato siūlantis aprangos kokybę ir madą už geriausią kainą, baldininkė „Ikea“ kertiniu savo verslo filosofijos akmeniu taip pat skelbia mažas kainas, o ir Vokietijos maisto prekių tinklas „Lidl“ neslepia esąs paprastumo vertintojas, siūlantis geriausios kokybės kasdienio vartojimo prekes už prieinamą kainą. O žadama lanksti kainodara aktuali Lietuvos vartotojams, kurių pirkinių krepšelyje kas ketvirta prekė – vis dar akcinė.
„Dėl tokių žaidėjų atėjimo vartotojai neabejotinai laimi, nes stiprėjant konkurencijai atsiranda didesnis kokybės ir kainos pasirinkimas. Manau, prekių ženklai, kurie taikosi į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, stipresnės konkurencijos nepajus, bet vidutinio ar žemesnio segmento prekių ženklai susidurs su intensyvesne konkurencija. Vis dėlto jie neturėtų sukelti revoliucijos, nes žinome ir pavyzdžių, kai galingi kitų šalių žaidėjai nesulaukia didelio populiarumo naujose rinkose“, – dėsto Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas.
Pabrėžiamas itin geras kainos ir kokybės santykis yra tik vienas pasaulyje pažįstamų mažmenininkų prekių ženklo požymis, be kurio, dar kruopščiai kuriamas jo įvaizdis ir patrauklumas vartotojui. Pavyzdžiui, „Ikea“ visus interjero sprendimus pristato spalvotame kataloge, koncernui kainuojančiame didžiąją dalį reklamos biudžeto, o H&M rengia bendras kolekcijas su aukštosios mados flagmanais Karlu Lagerfeldu, Anna Dello Russo.
„Atsiras visai kitas asortimentas, pamatysime prekių, kurių iki šiol nematėme. Nekeičiant nei reklamos, nei kitų dalykų, vien jau naujas pasirinkimas bus stiprus marketinginis žingsnis. Pusę metų tikrai veiks naujumo efektas, vartotojai norės ateiti pažiūrėti visai naujų madų“, – prognozuoja konsultacijų įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas.
Įtakingiausia iš trijulės desanto „Ikea“ rugpjūčio 14 d. prie Vilniaus oro uosto atidarys 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuvę, į kurią bendrovė „Felit“, nusipirkusi „Ikea“ franšizę, investavo apie 163 mln. Lt. Visame pasaulyje „Ikea“ valdo 302 parduotuves, 41 šio ženklo parduotuvė priklauso franšizės partneriams. 38 šalyse “Ikea” koncepcija pasiteisino, todėl maža tikimybė, kad Lietuvoje vietinė produkcija pastos kelią švedų koncernui.
Daugumos Lietuvos baldininkų ilgametė partnerė iš užsakovės taps konkurente vidaus rinkoje. Vis dėlto SBA baldų grupės, didžiąją dalį produkcijos gaminančios „Ikea“ parduotuvėms, valdybos pirmininkas Egidijus Valentinavičius mano, kad fenomeną, kai rinka šokteli tiek, kiek sugeba parduoti „Ikea“, o senbuviai pardavimo dalį susigrąžina praėjus maždaug pusantrų metų, stebėsime ir Lietuvoje. ,,Ikea“ yra galingas tinklas, pasižymintis stipria rinkodara, todėl natūralu, kad tiems, kurie gamino prastai, gali tekti pasitraukti, o vidutiniokams, neturintiems išskirtinumų, – peržiūrėti veiklos planus“, – teigia E.Valentinavičius.
L.Vilimas, vardydamas „Ikea“ pranašumus, taip pat pabrėžia, kad koncernas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį masinei auditorijai, tačiau masinės produkcijos ištroškę toli gražu ne visi klientai, todėl ir ne visi gamintojai pajus neigiamą „Ikea“ įtaką. „Nemanau, kad „Ikea“ turės tiesioginės įtakos baldų pardavėjų, kurie taikosi į išskirtinę auditoriją – dideles pajamas gaunančius klientus, besirenkančius brangius prekių ženklus, verslui“, – dėsto L.Vilimas.
Neaišku, ar švediškas minimalizmas sužavės Lietuvos vartotojus, tačiau baldų milžinė pasižymi ir kita savybe: kartu su „Ikea“ koncepcija pasikeičia ir pirkėjų įpročiai. Kaip tikina E.Valentinavičius, vartotojas baldą ima vertinti kaip dažniau keičiamą daiktą, o ne ilgametę investiciją.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.