Lietuvoje daugėja vyndarių, ir ne bet kokių: kai kuriems jų pavyksta pagaminti iš tiesų puikaus skonio vyną. Deja, geriausiu lietuvišku vynu kol kas mėgaujasi tik vyndarių giminės ir draugai.

“Lietuvoje yra daug namudinių aludarių, bet vyndarių – dar daugiau. Manau, kone kiekviename kaime atsirastų vienas kitas, mėginantis gaminti vyną tokiais pat būdais, kaip kadaise tą darė tėvai ar senoliai. Vyndarystė plinta”, – pastebi kaunietis aviakompanijos DOT LT direktorius, pilotas kapitonas Evaldas Petkus, vienas tų, kurio taip pat neaplenkė vyndarystės virusas.
Vis daugiau lietuvių savo soduose, kaimo sodybose ar žemės lopinėliuose augina uogas, vaisius ir iš jų spaudžia vyną. Vyndarių mėgėjų, savo sodybose ar net nuosavuose namuose mieste pagal išgales įsirengiančių vyno gamybos patalpas ir besistatančių vyno rūsius, kuriuose pradedamos kaupti savo rankomis pagaminto vyno atsargos, daugėja visoje Lietuvoje. Naminiam vynui gaminti reikalinga įranga prekiaujančių įmonių atstovai patvirtina, kad jų pirkėjų kasmet pagausėja maždaug 30 proc.
Vyndarių Lietuvoje buvo visais laikais, bet nuo seniausių laikų išlikusi ir nuomonė, kad lietuviai gero vyno pagaminti nesugeba. Tačiau naujieji šių dienų vyndariai pasirengę laužyti stereotipus. Jie kuria naujas vyndarystės tradicijas ir pamažu keičia lietuviško vyno įvaizdį.

Vynas sau ir dovanų

Po streso kupinų valandų, praleistų pilotuojant keleivinį lėktuvą, E.Petkus atsipalaiduoja pasinerdamas į vyno pasaulį. Vyno gamyba tapo didžiausiu vyro pomėgiu, kuriam lakūnas skiria didžiąją dalį laisvalaikio. Metų metus gilindamasis į vyno gamybos paslaptis ir technologines subtilybes, vyras pamažu susipirko reikiamą naminio vyno gamybos įrangą. Savo vyną iš vynuogių, serbentų, vyšnių jis brandina ąžuolo statinėse, tada supilsto į butelius, uždeda kapsulę, priklijuoja etiketę. Iš pirmo žvilgsnio šis vynas niekuo nesiskiria nuo parduotuvinio – nebent tuo, kad neturi banderolės.
“Pernai pagaminau apie penkis šimtus litrų ir beveik visą išdalinau, beliko gal dešimt butelių. Dovanoti yra maloniausia dalis”, – prisipažįsta pašnekovas. Pavyzdžiui, pernai savo gimtojo Bokštų kaimo (Šilalės r.), kuriame turi sodybą ir vynuogyną, 450 metų įkūrimo šventei vyndarys dovanojo keletą statinių savo gaminto vyno – iš viso apie 150 litrų.
E.Petkus sutinka, kad gaminti vyną nedideliais kiekiais nėra pigu, – vieno butelio vyno savikaina yra maždaug penki litai, tačiau jis tikina neturintis nei laiko, nei noro (nes mėgsta savo profesiją) šio pomėgio paversti verslu. Tiesa, neslepia visiems sakantis, kad vyno gamyba Lietuvoje – gera verslo niša.
Pasižvalgę po Lietuvą tokių vyndarių atrastume ne vieną, nors dauguma lietuvių, paklausti, ar yra kada nors ragavę lietuviško naminio vyno, tikrai papurtytų galvą. Tai nestebina, nes lig šiol tik vieniems naminio vyno gamintojams pavyko su savo vynu nueiti iki rinkos: Česlovas ir Tatjana Ramoškos, vyndariai mėgėjai iš Šilutės rajono, įkūrę bendrovę “Česlovo vynas” 2012 m. tapo pirmaisiais, kuriems buvo suteikta vyno gamybos licencija. “Manau, daugelis bijo to kelio, kurį reikia nueiti norint gauti licenciją. Vyno gamybai taikomi tokie pat griežti reikalavimai, kaip ir maistui, reikalingos nemažos investicijos. Tai ir atbaido daugelį”, – svarsto T.Ramoškienė.
Kaimo turizmo sodybą ir ekologinį ūkį turintys Ramoškos į vyno pasaulį leidosi nuo nulio. Pirmąjį vyną gamino savo namų virtuvėje – atmena tuomet pripildę keturis stiklainius po 20 litrų. Gaminosi sau, nes turėjo nemažai juodųjų serbentų ir aviečių, kurios pardavimui dėl prastesnės išvaizdos netiko, o išmesti, kaip sako T.Ramoškienė, būdavo gaila. “Galiausiai ėmėme pastebėti, kad to, ką pagaminame, nebeužtenka. Draugai ėmė klausinėti, kodėl negaminame daugiau, juk vynas toks geras”, – kaip pomėgis virto verslu, prisimena T.Ramoškienė.
Etiketėmis “Česlovo vynas” pažymėto gėrimo šiandien galima įsigyti specializuotose vyno parduotuvėse, kai kuriuose restoranuose, kavinėse.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.