Naujoji Airijos valdžia gavo ne tik daugumą parlamente, bet ir tautos įpareigojimą apsikuopti su problemomis ekonomikoje ir iš esmės pagerinti šalies įvaizdį bei įtaką Europos Sąjungoje.

Prieš savaitę vykusiuose rinkimuose Airijos valdančioji partija “Fianna Fail” pralaimėjo tiesiog triuškinančiai. Ji per visą savo gyvavimo istoriją surinko mažiausiai balsų – vos 15,1 proc. ir partijų reitinge atsidūrė trečioje vietoje. Tuo tarpu daugiausiai rinkėjų balsų – 36,1 proc. – gavo didžiausia valdančiųjų konkurentė, opozicijos partija “Fine Gael”.

Šis balsavimas parodė, kad airiai savotiškai atkeršijo 14 metų su įvairiais koaliciniais partneriais valdžiusiai partijai už “keltų tigro” ekonominio pakilimo pabaigą.

Ligšioliniai valdininkai buvo kaltinami tuo, kad nedarbo lygis Airijoje užkopė į kelių dešimtmečių aukštumas ir dabar siekia 13,4 proc., o dauguma jaunų airių neša nelengvą paskolų naštą. Be to, valstybė skendi skolose, o praėjusiais metais kreipėsi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą ir į Europos Sąjungą. Deja, nors pagalba buvo pažadėta (iš viso 85 mlrd. eurų), tačiau airiai nepatenkinti šios paramos sutarties sąlygomis ir kaltina ankstesnę valdžią nesugebėjimu derėtis. Štai Airijos gyventojų apklausos rodo, kad dauguma airių labiausiai norėtų ne ko kito, o kad naujoji vyriausybė iš naujo derėtųsi dėl ES ir TVF paramos.

Beje, priminsime, kad pirmąją ekonominės paramos dalį – 3,6 mlrd. eurų Airija jau gavo. Tačiau gyventojai tikisi, kad likusi suma bus suteikta peržiūrėjus sąlygas ir pakoregavus jau pasirašytus susitarimus.

Juo labiau kad pažadas, esą pagalbos sąlygos bus koreguojamos, buvo centro dešiniosios partijos “Fine Gael” rinkimų kampanijos ašis, o dabar šis pažadas dar kartą patvirtintas. Mat “Fine Gael” lyderis Enda Kenny, kuris greičiausiai taps naujuoju šalies premjeru, patikino, kad bandys derėtis dėl 85 mlrd. eurų paramos sąlygų pakeitimo, nes dabartinė sutartis yra “bloga tiek Airijai, tiek Europai”.

Kaip paaiškėjo, svarbiausia sąlyga, netenkinanti airių šioje pagalbos sutartyje, yra biudžeto karpymas, mat Airijos biudžeto deficitas šiuo metu siekia 19 mlrd. eurų, o TVF ir ES reikalauja jį sumažinti.

Priminsime, kad vis dėlto šių metų biudžetas jau priimtas, mat senoji valdžia siekė jį patvirtinti iki rinkimų. Biudžete numatytas 6 mlrd. eurų vertės išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas.

Bandys atkurti šalies prestižą?

Tiesa, ekonominės problemos – ne vienintelė bėda, kurią išspręsti airiai patikėjo naujajai valdžiai. Apklausos rodo, kad dauguma airių yra nusivylę tuo, jog Airijos reikšmė tarp ES partnerių pastaruoju metu smarkiai sumenko.

“Airija ėjo nuo priklausomybės į nepriklausomybę, o dabar vėl grįžo į priklausomybę”, – teigia Brigid Laffan, Dublino universitetinio koledžo akademikė. Jos nuomone, Airija tapo pilka, niekam nebesvarbia, nuo kitų malonės priklausoma valstybe.

Tuo tarpu leidinys “Irish Times” pabrėžia, kad šią padėtį dabar nesunku ištaisyti, mat kaip tik šiomis dienomis Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy su kitais ES lyderiais svarsto būdus, kaip mažinti valstybių skolas, tad naujajam Airijos premjerui tai gali tapti puikia proga viešai išeiti į tarptautinę areną su aiškia savo pozicija ir priversti kitus ES lyderius vėl imti klausytis Airijos balso.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kurią – Vokietijos ar Prancūzijos – pusę palaikys Airija ir kuri pusė galiausiai nusvers ginčų svarstykles. Mat Prancūzija ir Vokietija sutaria tik vienu vieninteliu klausimu – dėl pelno mokesčio suvienodinimo visoje ES, o tai Airijai nelabai patinka, mat ten vis dar galioja vieni mažiausių pelno mokesčių ES (šiuo metu – 12,5 proc.). Kitais klausimais nuomonės išsiskiria, ir čia – jau naujojo Airijos premjero lankstumo klausimas, kaip pasirodyti kompetentingam ir kartu neišsišokti.

Pavyzdžiui, svarbi bus jo pozicija dėl Vokietijos siūlymų visas ES valstybes performuoti pagal savo pavyzdį – įvesti griežtesnes skolų ir deficito ribas bei suvienodinti darbo įstatymus. Tuo tarpu derybose su Prancūzija naujajam ministru teks parodyti išmanymą tariantis dėl pensinio amžiaus, mat N.Sarkozy mėgina kaip įmanydamas priešintis Vokietijos spaudimui pailginti pensinį amžių visoje ES.