Politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad ketvirtadienį išrinkta naujoji Kauno valdžia gali išsilaikyti iki 2012 metų Seimo rinkimų, nes jos sudarymą galėjo nulemti ne miesto, o visos šalies politiniai lyderiai.

Komentuodamas ketvirtadienį vykusius Kauno mero rinkimus, kuriuose nugalėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, politikos ekspertas teigė, jog ši ir kitų tarybų valdžios pasidalijimo istorija rodo politinės kultūros degradavimą ir ideologijos nereikšmingumą.

“Siūlyčiau žiūrėti bendrame kelių miestų kontekste, nes kelių partijų interesai neapsiriboja vien tik Kaunu. Yra ir Vilnius, kiti miestai. Partijų lyderiai į savo interesus regionuose žiūri kompleksiškai. Jie nekalba apie vieną miestą, o bando žengti dar vieną žingsnį ir derinti: “mes darome nuolaidas viename mieste – jūs kitame” – BNS sakė Vytauto Didžiojo universitete dirbantis B.Ivanovas.

“Čia yra partijų lyderių interesų realizavimas. Jis siejasi ir su politika kitose valdžios institucijose, ne tik savivaldybių tarybose. Manau įtakos turi ir konjunktūra Seime. Situacija tarybose gali keistis po Seimo rinkimų, tada koalicijos gali ir kitaip išsidėstyti. Manau, iki Seimo rinkimų tvarka, kuri susiklostys dabar, išliks”, – kalbėjo politologas.

Kartu jis abejojo, ar nauja iš daugelio smulkių frakcijų sudaryta dauguma atitinka visuomenės interesą.

“Deja, Lietuva ne Skandinavija. Lietuvoje, deja, smulkios partijos būna sukuriamos vieno ar kelių lyderių rinkimams. Jų uždavinys tikriausiai yra atstovauti savo interesams”, – teigė B.Ivanovas.

Komentuodamas Liberalų sąjūdžio pasitraukimą paskutinę akimirką iš suderėtos koalicijos Kaune su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais bei liberalų nusigręžimą nuo konservatorių kituose miestuose, politologas svarstė, jog tai galėjo atsitikti dėl ne visai sklandaus darbo koalicijoje Seime.

“Manau, jų interesas šiuo atveju yra atskiras nuo konservatorių. Bendrai išdirbti metai koalicijoje Seime galbūt privertė ieškoti kitų partnerių, nes galbūt ne viskas buvo ištesėta ar išpildyta. (…) Galbūt ne visai sklandus darbas koalicijoje ar Vyriausybėje sąlygojo jų laikyseną po savivaldybių tarybų rinkimų”, – teigė politikos ekspertas.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

TS-LKD Kauno savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 12 mandatų, partija “Jaunoji Lietuva” ir “tvarkiečiai” – po keturis mandatus, Liberalų sąjūdis – tris vietas. Penkis mandatus gavo V.Matijošaičio vadovaujama nepartinių kandidatų koalicija “Vieningas Kaunas”, socialdemokratai – šešis mandatus, liberalcentristai ir “darbiečiai” gavo po tris vietas.