"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Lenkijoje nerimsta protestai. Reikėtų pridurti – nerimsta visus metus. Į mitingus renkasi ir opozicinių partijų, ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) šalininkai. Vieni laiko skrajutes su užrašais „grąžinkite žiniasklaidos laisvę“, kiti skanduoja „ačiū, Jaroslawai“ arba „mūsų karalius – Dievas“.

Tai, kas šiandien vyksta Lenkijoje, vienų vadinama giliausia parlamentine krize, demokratijos nuopuoliu, virtine nesusipratimų, protu nesuvokiamais įstatymais. Kitiems lenkams – tai šventė. Per metus Lenkija tikrai gerokai pasikeitė. Tiek naujovių nesitikėjo net balsavusieji už Jaroslawo Kaczynskio „Teisę ir teisingumą“. Tad nieko keisto, kad vienus valdančiųjų užmojai džiugina, kitus gąsdina. Treti vis dar tikisi sutaikyti besiriejančias puses. Antai prezidentas Andrzejus Duda mėgina derėtis ir su opozicijos partijų lyderiais, ir su J.Kaczynskiu.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras ir „Piliečių platformos“ lyderis Donaldas Tuskas taip pat kreipėsi į tuos, kurių rankose tikroji valdžia. „Demokratija, kai žmonėms ribojama informacija, peršamas vienas gyvenimo būdas, tampa nepakenčiama kaip diktatūra. Demokratija daug trapesnė ir subtilesnė, negu manėme, kai jos ilgėjomės, būdami už geležinės uždangos mano jaunystės metais. Po įvykių Seime ir to, kas vyko Varšuvos gatvės, prisimindamas, ką reiškia gruodis mūsų istorijoje, kreipiuosi į tuos, kurių rankose tikroji valdžia Lenkijoje, ragindamas gerbti žmones, konstitucijos principus, jos nustatytas procedūras ir gerus papročius“, – sakė D.Tuskas.

Na, o „Veidas“ šiandieninių įvykių Varšuvoje kontekste apžvelgs, kuriose srityse naujoji valdžia nuveikė daugiausiai, kuo oponentus supykdė labiausiai ir kodėl TT nariai vadinami Lenkijos demokratijos duobkasiais.

Konstitucinis teismas ir įstatymų kontrolė

2015 m. rudenį po aštuonerių metų opozicijoje Lenkijoje į valdžią grįžusi TT iš karto ėmėsi reformų. Ir pradėjo nuo rimčiausių reikalų. Pirmiausia ėmėsi Konstitucinio teismo (Tribunolo).

Lenkijos konstitucinis teismas, kurį sudaro 15 teisėjų, yra svarbi institucija, užtikrinanti valdžių balansą ir priimamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Iš esmės Konstitucinis teismas buvo vienintelis realus trukdis į valdžią grįžusiai partijai priimti pageidaujamus sprendimus. Tad 2015 m. gruodį skubos tvarka buvo priimti Lenkijos konstitucinio teismo (Tribunolo) veiklos pakeitimai.

Priminsime, kad prieš pasitraukdama iš valdžios Lenkijos „Piliečių platformos“ vadovaujama vyriausybė paskyrė penkis naujus Konstitucinio teismo teisėjus. Trys iš jų turėjo užimti teisėjų, baigusių savo kadenciją iki rinkimų, du – jau po rinkimų, vietas.

TT šis sprendimas, žinoma, buvo nepriimtinas. Tad naujuoju įstatymu buvo įtvirtinta galimybė panaikinti visų penkių paskirtų teisėjų kandidatūras ir paskirti penkis naujus teisėjus. Pakeitimai taip pat sutrumpino teismo prezidento bei viceprezidento kadencijų terminus nuo devynerių iki trejų metų. Netrukus TT atšaukė visus penkis „Piliečių platformos“ vyriausybės paskirtus teisėjus ir paskyrė naujus.

Teismo teisėjai mėgino priešintis. 2015 m. gruodį Lenkijos konstitucinis teismas priėmė nutarimus, kuriuose nurodė, kad ankstesnė vyriausybė turėjo teisę paskirti tik tris teisėjus, todėl kitus du paskyrė neteisėtai. Tad TT negalėjo atšauti teisėtai paskirtų trijų teisėjų, nors ir galėjo pakeisti kitus du. Teismo prezidento bei viceprezidento kadencijų terminų sutrumpinimai jau esamiems teisėjams buvo pripažinti antikonstituciniais.

Tačiau tai nieko nebereiškė: Lenkijos prezidentas A.Duda priėmė penkių TT paskirtų teisėjų priesaikas, o netrukus buvo pakeista ir Konstitucinio teismo sprendimų priėmimo tvarka. Mat anksčiau teismo sprendimams priimti reikėjo devynių teisėjų kvorumo (iš 15 teismo teisėjų devyni turėjo dalyvauti priimant sprendimą), o sprendimai buvo priimami paprasta dauguma. Nauji pakeitimai reikalauja, kad Konstitucinio teismo sprendimai būtų priimami dviejų trečdalių dauguma, be to, būtinas 13 teisėjų dalyvavimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2016-m