Lietuvoje veikia penkios stambesnės politinės jaunimo organizacijos. Vieni į jas ateina vedami ideologijų, kiti – svajonių apie politinius postus.

Šiuo metu per 10 tūkst. jaunų žmonių Lietuvoje dalyvauja jaunimo politinių organizacijų veikloje. Įdomu, kad šias jaunimo organizacijas ir Lietuvos politines partijas dažnai sieja ne tik bendra ideologija bei politinės idėjos, bet ir bendra veikla ar net stogas, po kuriuo yra įsikūrę organizacijų ir partijų biurai.
Politinėms partijoms naudinga šalia savęs turėti jaunimo organizacijas. Vakarų šalyse gana įprasta, kad partijos turi savo jaunimo struktūras. Politologės dr. Ainės Ramonaitės vertinimu, tokios organizacijos veikia kaip politikų rekrūtavimo, atrankos ir prisijaukinimo priemonė. Jos taip pat yra mobilizacinė jėga per rinkimų kampanijas ar įgyvendinant kokias nors partijos akcijas. „Iš jaunimo kartais galima gauti daugiau negu iš vyresnio amžiaus partijos narių“, – teigia politologė.
„Gyvenau Kėdainių rajone. Kėdainiuose buvo įsikūręs skyrius, o aš iš šono stebėjau jo veiklą. Šis skyrius yra pats aktyviausias, visos tradicijos ir idėjos kilusios iš ten. Atvažiavęs į Vilnių buvau pastebėtas buvusios pirmininkės, ir mane tiesiog pakvietė. Aš, aišku, neatsisakiau“, – teigia Benas Cechanavičius. Toks buvo didžiausią narių skaičių šiandien turinčios jaunimo politinės organizacijos DARBAS (JOD) pirmininko kelias į šią organizaciją.
Beje, politinių organizacijų jaunimas gali prisiliesti ir prie politikos formavimo. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) pirmininkas Ramūnas Burokas pabrėžia, kad jo vadovaujama organizacija turi politinę programą, kurią siekia įgyvendinti. Susibūrę į nedideles ekspertų grupes jaunieji socialdemokratai rengia bei analizuoja siūlymus įvairiais politiniais klausimais. Partija savo ruožtu gali atsižvelgti į organizacijos siūlymus ir įtraukti juos į savo politinę programą.

Pilietiškiausias Lietuvoje – jaunimas

Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje jaunimo įsitraukimas į pilietines ir politines veiklas yra labai menkas, tačiau šiuo atžvilgiu Lietuva per daug nesiskiria nuo kitų posovietinių šalių. Vis dėlto, kai lyginame Lietuvos jaunimo ir vyresniųjų kartų dalyvavimą pilietinėse veiklose, ryškėja teigiamos tendencijos.
Pilietinės visuomenės instituto 2012 m. atliktas Pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, kad patys jauniausieji, moksleiviai ir studentai, pasižymėjo didesniu pilietiniu aktyvumu nei kitų amžiaus grupių atstovai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, tik 12 proc. visų apklaustųjų pripažino per pastaruosius metus dalyvavę visuomeninių organizacijų bei judėjimų veikloje ir tik 5 proc. nurodė dalyvavę partijos ar politinės organizacijos veikloje. Vertinant moksleivių pilietinį dalyvavimą, maždaug trečdalis apklaustųjų moksleivių teigė per pastaruosius metus dalyvavę visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje, apie 8 proc. – partijos ar politinės organizacijos veikloje.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentė Loreta Senkutė akcentuoja: „Iš tiesų Lietuvos jaunimas yra pilietiškas, tik į pilietiškumą žiūri ne visada taip, kaip vyresnioji karta to norėtų. Jaunimas yra nepriklausomos Lietuvos karta, kuri neišgyveno tų įvykių, kuriuos išgyveno jų tėvai ar seneliai. Dėl to jie negali traktuoti tų istorinių įvykių taip, kaip vyresnioji karta.“
Painiojant pilietiškumą su nacionalizmu jaunimas vyresniosios kartos dažnai apkaltinamas pilietiškumo stoka. Pasak L.Senkutės, šių dienų Lietuvos jaunimo pilietiškumas pasireiškia kitomis formomis. Jauni žmonės gana aktyviai kovoja dėl savo teisių mokykloje, darbovietėje, kitose organizacijose. Jie nebijo reikšti savo nuomonės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.