"Veido" archyvas

Prasidėjęs šių metų Lietuvos A lygos futbolo čempionatas bus išskirtinis ne vienu aspektu. Bet tai anaiptol nereiškia, kad visi šie išskirtinumai yra geri.

Vos ne prieš kiekvieno sezono pradžią šnekėta, kad būtina ankstinti pirmenybių startą, nes Lietuvos futbolo klubai oficialių varžybų nežaidžia vos ne pusmetį. Tačiau daugybę metų vežimas nejudėjo iš vietos: stadionuose futbolininkai pasirodydavo balandžio pradžioje, o dar dažniau – tik antro pavasario mėnesio viduryje.

Pagaliau įsidrąsinome

Galima prisiminti, kad buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas, dabar vadovaujantis Ukrainos “Lvov” klubui, ne kartą siūlė Lietuvos pirmenybes pradėti kovo pradžioje. Juk, pavyzdžiui, Estijoje jau įprasta nacionalinį futbolo čempionatą pradėti pirmomis kovo dienomis.

Šiemet Lietuvos futbolo federacija (LFF) pagaliau įsidrąsino ryžtingesniam žingsniui. Čempionatas pradėtas kovo 20-ąją. Keletą pirmųjų turų visi klubai žais Vilniaus ir Marijampolės futbolo maniežuose, kuriuose paklotos naujoviškos dirbtinės dangos tinkamų matmenų futbolo aikštės. Matyt, šiuose maniežuose A lygos pirmenybės lapkričio viduryje ir pasibaigs.

Įprasta, kad visų Europos valstybių nacionaliniuose futbolo čempionatuose rungtyniauja lyginis komandų skaičius. Tačiau mes, regis, nutarėme visus nustebinti. A lygoje žaidžia vienuolika klubų, rungtyniausiančių ne dviem, keturiais, o trimis ratais. Tai reiškia, kad kiekviena komanda su kita ekipa per pirmenybes susitiks po tris kartus.
Vis dėlto reikia pasakyti, kad Lietuvos futbolo valdininkai dviračio neišradinėja: tokia pačia trijų ratų sistema Europoje dar rengiamos Danijos pirmenybės.

Kaip išplėtė lyga

Paslaptingame Lietuvos futbolo pasaulyje yra dalykų, kurie sporto aistruoliams sunkiai suvokiami. Civilizuotuose kraštuose jau seniai nusistovėjusi pirmenybių rengimo sistema, todėl daugelį metų iš anksto žinoma, kiek čempionate dalyvaus komandų. Lietuvoje iki sezono pradžios likus vos aštuonioms dienoms buvo paskelbta, kad šalies elitinis futbolo divizionas išplečiamas iki vienuolikos klubų, nors pernykštėse pirmenybėse dalyvavo tik aštuoni.

“Galiu drąsiai sakyti, kad šiandien sprendimai buvo priimami vadovaujantis šūkiu “Už futbolą”, – po LFF vykdomojo komiteto posėdžio pareiškė jau dešimtmetį šalies futbolui vadovaujantis Liutauras Varanavičius, kuris pernai dvejų metų kadencijai išrinktas Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) vykdomojo komiteto nariu.

Anaiptol ne visi žinią apie išplėstą lygą sutiko šypsodamiesi, tarsi loterijoje laimėję milijoną. Buvęs legendinio Vilniaus “Žalgirio” strategas Benjaminas Zelkevičius atvirai pareiškė: “Komandų skaičiaus padidinimas negarantuoja kokybės. Priešingai – tai sumenkina žaidimo kokybę. Lietuvoje tiesiog daug aukštos kvalifikacijos futbolininkų, kad užtektų visoms komandoms”.

Vis dėlto šioje istorijoje įdomiausias pats mechanizmas, kaip į A lygos čempionatą buvo priimta daugiau komandų. Lietuvos futbolo strategai mėgsta žaisti demokratinius žaidimus. LFF licencijavimo komitetas nesuteikė A lygos licencijos pernykštei šalies vicečempionei Vilniaus “Vėtrai”, kitai sostinės komandai “Žalgiriui” bei Kauno “Atletui” (buvusi “LKKA ir Teledema”), nes šie klubai neatitiko visų kriterijų.

Bet po kelių dienų vykusiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje šiems klubams leista rungtyniauti A lygos čempionate, bet licencijos negavusi “Vėtra”, matyt, neteks teisės rungtyniauti naujojo sezono Europos lygos turnyre. Be to, dėl pažeidimų “Vėtra” ir “Atletas” čempionatą pradėjo turėdami minus šešis taškus.

Vilniaus meras – “Žalgirio” futbolininkas?

“Vėtra” buvo atsidūrusi ties išnykimo iš A lygos žemėlapio riba. Komandos valdymą perėmę verslininkai iš Maskvos iki vasario 10-osios žadėjo futbolininkams padengti visas pusmečio skolas, bet vėliau terminas buvo vis atidėliojamas. “Vėtros” žaidėjai pavargo nuo pažadų, nutraukė treniruotes ir jau ketino galutinai išsiskirstyti, bet, galima sakyti, pačią paskutinę akimirką sulaukė finansinės injekcijos iš Rusijos.

Pernai “Žalgiris”, šalies pirmojoje lygoje užėmęs priešpaskutinę vietą, išgyveno tik padedamas ištikimiausių aistruolių. Bet šiemet garsiausias Lietuvos futbolo klubas atgimė lyg Feniksas iš pelenų. Tačiau B.Zelkevičius mano, kad prie dabartinio “Žalgirio” vairo stovi atsitiktiniai žmonės, todėl komandos ateitis miglota.

“Žalgirio” garbės prezidentu tapo Vilniaus meras Vilius Navickas, kuris net dalyvavo parodomojoje treniruotėje. Galbūt V.Navickas paseks “Kauno” klubo boso Vladimiro Romanovo pavyzdžiu ir bus įregistruotas kaip “Žalgirio” futbolininkas?

Tiesa, anksčiau neteko girdėti, kad dabartinis sostinės meras būtų aistringas futbolo gerbėjas. Greičiau priešingai – V.Navicko pavardė siejama su nacionalinio stadiono statybos darbų stabdymu.

Antrarūšių, tiksliau, net trečiarūšių futbolininkų iš Rusijos trečiojo diviziono komandų prisipirkusio “Žalgirio” niekas nepriskiria prie čempionato favoritų. Šis statusas suteikiamas pastarųjų dviejų čempiono titulų savininkui Panevėžio “Ekranui” ir Marijampolės “Sūduvai”.

“Ekranas” žaidė daug tarptautinių varžybų, panevėžiečiai Maskvoje dalyvavo “Sandraugos” taurės turnyre, buvo išvykę į Turkiją ir Turkmėniją.