Europos nekilnojamojo turto sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams.

Taip pat investicijos į alternatyvius nekilnojamojo turto projektus traukia dėmesį kaip alternatyva tradicinėms nekilnojamojo turto rūšims. Taip teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ (angl. Emerging Trends in Real Estate® Europe 2012).

Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas. Prognozuojama, jog šiais metais bankų politika gali apsunkinti nekilnojamojo turto finansavimą. Bankų įsiskolinimo mažinimas gali lemti laisvo kapitalo paskoloms nepakankamumą, paskolų brangimą ir trumpesnį grąžinimo terminą, dėl to atsirastų būtinybė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

Tyrimas parodė, jog šiais metais pastebimas bendras respondentų pesimizmas dėl galimybės gauti paskolą, o niūriausiai iš visų nusiteikę patys kreditoriai. Tik 6 proc. jų viliasi, kad galimybė suteikti paskolas išliks tokia pati kaip ir 2011 metais, tuo tarpu 42 proc. kreditorių tikisi, kad galimybė suteikti paskolas bus šiek tiek mažesnė ir net 52 proc. mano, kad šiemet suteikti paskolas bus ženkliai sunkiau.

„Situacija, kai sunku gauti paskolas, gali sukurti naujas galimybes, ypač nuosavo kapitalo turintiems investuotojams, kurie neturi poreikio skolintis, bei naujai į rinką ateinantiems paskolų teikėjams“, – teigia „PwC“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chris Butler.

Respondentų požiūris į nuosavo kapitalo pasiūlą yra kur kas pozityvesnis. Geriausiai nuteikiantis yra institucinių investuotojų vertinimas – net 65 proc. jų mano, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus šiek tiek didesnė, o dar 10 proc. respondentų įsitikinę, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus žymiai didesnė.

Tyrimo ataskaita rodo, jog 2012 m. bus ieškoma naujų galimybių tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms alternatyvioms investicijoms.

Ilgalaikiam specializuotam investavimui rekomenduojama rinktis augančius šių dienų verslus (pvz. saulės energijos parkus, vėjo jėgainių parkus), taip pat investicijas, užtikrinančias stabilų pajamų srautą (pvz. sveikatos apsaugos, ligoninių bei duomenų centrus).

Tuo tarpu trumpalaikėms investicijoms rekomenduojama rinktis didžiųjų miestų prestižinių rajonų pakraščiuose esančius pastatus, kuriems reikalingas atnaujinimas, namus ekonomiškai stabilesnėse užsienio šalyse, kurie gali būti perparduodami turtingiems asmenims iš ekonominių sunkumų kamuojamų valstybių, ar pigius viešbučius.

Remiantis tyrimo ataskaita, šiais metais investuotojai ir toliau strategiškai vengs koncentruotis ties viena šalimi, miestu arba ūkio sektoriumi. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo beveik pusėje Europos miestų, lyginant su praėjusiais metais, įskaitant pagrindines rinkas, tokias kaip Londonas, Frankfurtas, Kopenhaga, Madridas ir Roma. Patraukliausiai apklausoje vertinami miestai, įsikūrę Vakarų ir Šiaurės Europoje arba augančiuose regionuose Rytų Europoje.

Penkios patraukliausios rinkos Europoje:

Stambulas jau antrus metus iš eilė išrenkamas patraukliausia rinka investicijoms ir plėtrai. Jo populiarumo priežastis – ekonominio augimo perspektyvos ir patraukli demografinė padėtis. Be to, Turkijos mažmeninė prekyba turi ypač didelį potencialą plėstis dėl vartojimo augimo ir didžiųjų tarptautinių kompanijų antplūdžio.

Miunchenas, kuriame vyrauja mažiausias nedarbo lygis visoje Vokietijoje. Pastebėta, kad Miuncheno ekonomika sunkmečio laikotarpiu išliko stabili, todėl jis vertinamas kaip saugi ir patvari rinka, stabilesnė nei Frankfurtas.

Varšuva, kuri yra labiau vertinama užsienio nei vietinių investuotojų. Investuotojai mato didėjančią miesto kaip finansinio Rytų Europos centro reikšmę su besiplečiančiu verslo pastatų sektoriumi. Gerai vertinamas ir Varšuvos mažmeninės prekybos sektorius, nes jis pritraukė tarptautinių prekybos tinklų ir numatoma, jog šis sektorius išliks stabilus ir ateityje.

Berlynas yra vertinamas kaip viena patraukliausių rinkų investicijoms į gyvenamąjį būstą. Berlynas kaip ir Miunchenas laikomas stabilia ir saugia rinka.

Stokholmas investuotojų yra išrinktas kaip vienas saugiausių miestų investuotojams.

Stokholmas ir Švedija maloniai nustebino investuotojus stipria ekonomika sunkmečio laikotarpiu. Stokholmo nekilnojamojo turto rinka laikoma viena stipriausių rinkų Europoje dėl geros viešojo sektoriaus finansų būklės ir tvirtos, eksportu paremtos ekonomikos.

Kitos vyraujančios tendencijos:

82 proc. respondentų Rusijoje šiais metais planuoja daugiau kapitalo investuoti į nekilnojamą turtą, o 75 proc. tikisi pelno iš šių investicijų padidėjimo.

Londono patrauklumas pagal naujas ir esamas investicijas bei nekilnojamojo turto vystymą nukrito. Respondentai yra susirūpinę dėl sunkumų įgyjant turtą, didelės konkurencijos ir „išpūstų“ kainų.

Tikėtina, jog nedaugelyje iš 27 apklausoje analizuotų rinkų investicijos į nekilnojamąjį turtą didės. Respondentai daugiausia investuoti planuoja Berlyne, Hamburge, Stambule, Londone, Maskvoje, Miunchene ir Stokholme, tačiau prognozuojama, jog nepaisant didėsiančių investicijų, turto vertė ir nuomos kainos šiose rinkose turėtų išlikti pastovios.