Politinis nestabilumas ir ekonominis netikrumas tiesiog tvyro ore. Praėjusią savaitę JAV Kongrese respublikonams ir demokratams pavyko susitarti dėl JAV skolos limito padidinimo, bet tai nepadėjo sukurti didesnio pasitikėjimo pasaulio finansų sistema. Pasaulio akcijų biržose vėl eilinis chaosas.

JAV Kongreso sprendimas padidinti skolos limitą nuo 14,3 trilijono iki 16,7 trilijono JAV dolerių ir kartu mažinti išlaidas per dešimt metų tik 2,1 trilijonu dolerių iš esmės tėra tik senosios politikos pagimdytų problemų nukėlimas į tolimesnę ateitį. Vien tik šiais metais JAV biudžeto deficitas bus viršytas 1,1 trln. dolerių, o pagal priimtą planą jis bus sumažintas tik 21 mlrd. dol.

Bet už šio JAV Kongreso sprendimo slepiasi kažkas daugiau nei tik paprastas politinis kompromisas. Respublikonų ultradešinieji – Arbatos partija parodė, kad politikoje galima pasiekti rimtų rezultatų kietai laikantis savo pozicijos. Šiam judėjimui, iš dalies politinio šantažo priemonėmis, pavyko pasiekti, kad naujoji pasaulio tvarka, apie kurią tiek daug šnekama, pamažu gimtų. JAV Kongresas ir Prezidentas B.Obama buvo priversti ne tik taupyti, bet ir nedidinti mokesčių. Tai rimtas politikos filosofijos ir kultūros pasikeitimas.

Ultradešinieji respublikonai veikė ryžtingai ir net avantiūristiškai. Jų ciniškas pareiškimas, kad nepriklausomai nuo to bus ar nebus padidintas JAV skolos limitas, saulė kaip tekėjo rytuose, taip ir tekės, kaip leidosi vakaruose, taip ir leisis, privertė prakaituoti ne vieną politiką ir investuotoją. Arbatos judėjimo respublikonų sparno nariai daugiausia yra baltieji vyrai, vedę, senesni nei 45 metų, labiau konservatyvūs, geriau išsilavinę nei JAV vidurkis, jie nepritaria homoseksualų vedyboms ir jų teisių fetišui, pasisako prieš JAV karus Irake ir Afganistane. Šis judėjimas nesunkiai surenka dešimtis milijonų JAV dolerių paramos, gauna milijono dolerių vertės anoniminius čekius. 2010 m. atlikti Gallup tyrimai rodo, kad 28 proc. amerikiečių palaiko Arbatos partijos judėjimą, 26 proc. nepalaiko, o 46 proc. yra neutralūs. Šių metų Gallup tyrimai rodo, kad net 70 proc. amerikiečių mano, kad JAV Kongresas turi atsižvelgti į Arbatos judėjimo siūlymus. Vienas iš šio judėjimo lyderių Glenn Beck taip formuluoja pasaulio problemų matymą: “…politikai, norėdami pasirūpinti visais ir prikūrę nepagrįstų lūkesčių atėmė iš neatsakingų už savo likimą žmonių galimybę žlugti, kai piliečiai elgiasi neatsakingai neskirdami pakankamai pastangų savo nuolatiniam tobulėjimui, ekonominiam ir pilietiniam aktyvumui, sveikam gyvenimo būdui, todėl šiandien vakarų visuomenėse tiek daug gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų, bedarbių ir kitokių išlaikytinių”. Tai skamba žiauriai ir politiškai nekorektiškai. Bet ar politikoje dar yra norinčių įsiklausyti į švelnias ir politiškai korektiškas formuluotes? Arbatos judėjimas jau seniai reikalauja mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, mokesčius ir viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičių.

Šis judėjimas nėra ir negali būti vertinamas vienareikšmiškai. JAV ir taip yra kaltinama perleidusi demokratijos funkcijas elitui, apsėstam agresyvaus militarizmo ir nuolat kovojančiam už milžiniškų socialinių skirtumų išlaikymą. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz neseniai pabrėžė šį fenomeną pateikdamas faktą, kad 1 proc. amerikiečių pasiima 25 proc. visų šalyje uždirbamų pajamų. Tas 1 proc. valdo 40 proc. viso šalies turto. Kitas Nobelio premijos laureatas Paul Krugman tvirtina, kad JAV ritasi bananų respublikos link. “Apple” bendrovė šiandien savo sąskaitoje banke laiko 76 mlrd. dol., o Vyriausybės Vašingtone sąskaitoje dažnai puikuojasi 0, bet niekas nekalba apie mokesčių kėlimą.

Tai ką pasirašė B.Obama yra vadinama kapituliacija prieš Arbatos judėjimą. Naujai pasirašytame įstatyme nėra mokesčių didinimo, kurio reikalavo B.Obama ir demokratai. Taigi, galima teigti, kad galimos naujosios pasaulio tvarkos košę užviręs JAV Arbatėlės judėjimas, pasiekė savo pergalę. Galima tvirtinti, kad naujoji pasaulio tvarka gimsta. Kaip ir bet kokioms naujovėms tam yra rimtai priešinamasi. Manoma, kad šis planas pakenks vargingiausiai gyvenantiesiems ir vidurinei klasei, stabdys ekonomikos plėtrą. Net ir liberalusis britų “The Economist” mano, kad susitvarkyti su JAV ir kitų valstybių skolomis be tolesnio mokesčių kėlimo yra Arbatos partijos gyvenimas fantazijų pasaulyje.

Apie naująją pasaulio tvarką Lietuvoje beveik nediskutuojama. Tik premjeras A.Kubilius kartais primena, kad turime per daug išlaikytinių, kurių tarpe yra daug nesąžiningų žmonių. Bet į Lietuvai skambinančius Graikijos varpus tinkamo dėmesio nekreipiama. Nors be vis didėjančios valstybės skolos turime dar ir masiškai iš šalies bėgančių piliečių reiškinį. Lietuva neturi jokio plano. Nes vienintelis planas sumokėti augančias skolas (A.Kubiliaus vyriausybės per du sunkmečio metus kasmet skolinosi po 10 mlrd. Lt) yra dar pasiskolinti ir laukti ekonomikos augimo.

Iš tiesų viešojo sektoriaus mažinimas ir efektyvumas yra vienintelis Lietuvos būdas kaip sumažinti biudžeto deficitą. Nepotizmas, korupcija, nuo darbo rezultatų nepriklausantis atlyginimas, neveiklumas – visa tai daro viešą sektorių brangiu ir neefektyviu.

Tikėjimas, kad mus išgelbės ekonomikos augimas yra klaidinga iliuzija. Jis gali būti labai nestabilus ir retas. Visi kairiųjų verksmai, kad tik viešasis sektorius gali padėti vargstantiesiems, yra tik neatsakingas politikavimas. Reikia sutikti su tuo, kad “pinigų trūkumas yra pagrindinė blogio priežastis” – sakė garsus airių dramaturgas Bernardas Shaw. Bet ar vengimas to blogio neatsakingai skolinantis nėra dar didesnis blogis? Nepagrįstų lūkesčių ir iliuzijų pasaulyje gyvenantys piliečiai dėl Lietuvos valstybės praskolinimo politikos nukentės labiausiai. Tai jau įrodė ne viena pasaulio krizė.

Jau rugsėji prasidės didžioji politinė kova dėl 2012 m. Lietuvos nacionalinio biudžeto. Tada ir pamatysime ar naujos pasaulio tvarkos lengvas vėjelis pasiekė Lietuvą. Ar mūsų valdantieji ir opozicijoje esantys politikai tik vėl giedos giesmes apie “pasibaigusią krizę” ir didesnių biudžeto išlaidų būtinybę visoms viešojo sektoriaus sritims. Lietuvos valstybės skola auga greičiau nei ekonomika. Sodros skola pasiekė rekordinę 7 mlrd. Lt ribą. Vien šias metais suplanuotas 2,6 mlrd. Lt. deficitas. Tiesa, kol kas sekasi geriau, nes dėl ekonomikos augimo auga ir Sodros įmokos. Visi planai kol kas remiasi viena strategija – ekonomika augs ir jau 2014 m. Sodros biudžetas bus subalansuotas. Kas tuo tiki?