Prieš pat rugsėjo pirmąją Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktas rekomendacijas, kurios neva suteikia teisę pedagogams griežčiau elgtis su mokiniais, kritikuoja tiek humanistinės mokyklos atstovai, tiek tvirtos rankos šalininkai, o mokiniai iš jų atvirai šaiposi. Mat tai tėra deklaratyvus tezių rinkinys, niekaip nepadedantis spręsti mokinių drausmės problemų.

Mokslo metų pradžioje daugelio Lietuvos mokyklų vidaus taisyklės buvo papildytos punktais iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktų rekomendacijų, kuriose aprašyta, kaip turėtų elgtis pedagogas, kilus konfliktinei situacijai. Rekomendacijose dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams nurodoma, kad vaiką, kuris trukdo pamokoje dirbti, pedagogas galės išprašyti iš klasės. Tokiu atveju mokytojo paskirtas užduotis vaikas turėtų atlikti prižiūrimas kito mokyklos darbuotojo. Atskirai nuo bendraklasių toks mokinys dirbtų vieną pamoką arba net ir visą dieną.
Kita nauja priemonė, kurios gali imtis mokytojai, – vaikų asmeninių daiktų tikrinimas, kilus įtarimui, kad mokinys atsinešė draudžiamų daiktų. Taip pat nuo šiol mokytojas galės panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus. Svarbu pabrėžti, kad fizinės bausmės, kaip ir iki šiol, ugdymo įstaigoje bus draudžiamos. Tačiau mokytojams leidžiama stovėti, tarkim, tarp dviejų konfliktuojančių vaikų arba suėmus už rankos atitraukti juos vieną nuo kito. Remiantis naujomis rekomendacijomis, mokytojas nebus apkaltintas smurtu prieš vaikus ar jų teisių pažeidimu ir neleisdamas mokiniui palikti patalpos, jeigu tai kelia grėsmę jo paties ar kitų asmenų saugumui.
Dar viena siūloma drausminimo priemonė – mokyklos vadovo ar jo įgalioto atstovo iškvietimas. Jis turėtų padėti pažaboti įsisiautėjusius ar chuliganiškai besielgiančius mokinius.
Nors apie jokias realias nuobaudas vaikams ar pinigines sankcijas jų tėvams rekomendacijose nekalbama, neužsimenama ir apie galimybę pašalinti iš mokyklos, šio projekto rengėjai tvirtina, kad vaikai dabar jau žinos, kas gresia už netinkamą elgesį, ir jaus didesnę atsakomybę už savo veiksmus. Deja, kaip pasakoja „Veido“ kalbinti mokytojai ir ugdymo įstaigų vadovai, tokios drausminimo priemonės daugeliui mokinių kelia tik juoką. Mat jie puikiai supranta, kad iš esmės niekas nesikeičia, todėl ir toliau galės siautėti pamokose, įžeidinėti mokytojus bei bendraklasius, ir niekas jiems už tai negrės.
Tarkim, blogiausia, ko gali sulaukti šeštokas, iškeikęs pedagogą ar sulaužęs bendramoksliui nosį, tai nepilnamečių reikalų inspektoriaus, kuris pagrūmos pirštu ir pabars.

Kompetentingam mokytojui rekomendacijos nereikalingos

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas neabejoja, kad ŠMM parengtos rekomendacijos skirtos tiems pedagogams, kurie apskritai neturėtų dirbti mokykloje: „Siūlant tokias priemones užtušuojama mokytojų nekompetencija. Juk tam mokytojui, kuris gerbia vaiką, įsiklauso į jį, nereikia jokių rekomendacijų, nes jis suvaldo klasę ir netaikydamas bausmių. Tokie mokytojai gerbiami dėl savo požiūrio ir elgesio, o ne dėl to, kad reikalauja paklusti.“
„Naujosios rekomendacijos nesprendžia problemų, nes yra skirtos tik susidoroti su pasekmėmis, – antrina tėvų ir vaikų santykių psichologė Ramunė Želionienė. – Kai chuliganiškai elgdamasis vaikas išbalansuoja visą klasę ir mokytojas jį paėmęs už rankos išveda, ką tuo pasako? Tik dar kartą patvirtina, kad toks mokinys yra niekam tikęs, bet motyvo, kodėl turėtų elgtis kitaip jis vis tiek nemato.“
Psichologė pabrėžia, kad vaikai iš kantrybės išveda tuos mokytojus, kurie leidžiasi išvedami. Mat vaikams, kurie jaučiasi nemylimi šeimoje ar turi kitokių psichologinių problemų, būtina gauti nesvarbu kaip išsireikalauto dėmesio, kad galėtų jaustis svarbūs. R.Želionienė paaiškina, kad apimti depresyvios nuotaikos daugelis mokinių neužsisklendžia, o, atvirkščiai, pradeda maištauti, nes turi daug energijos.
„Iš tiesų pakanka vaikui skirti kelias minutes širdingo dėmesio, parodyti, kad mokytojui rūpi jo nuotaika, ir elgesys pradeda keistis. Juk kiekvienas pedagogas gali tam skirti penkias minutes pamokos laiko, užuot moralizavęs ir pamokslavęs. Svarbu pabrėžti, kad kai suaugęs žmogus nekreipia dėmesio į išsišokimus ar kitokį netinkamą elgesį, vaikas liaujasi taip elgtis, nes nesulaukia reakcijos“, – aiškina R.Želionienė. Ir priduria, kad daugelį konfliktinių situacijų tarp vaikų ir pedagogų išprovokuoja prarastas žmogiškas ryšys, kuris dingsta, kai mokytojai susikoncentruoja tik į egzaminų rezultatus.
A.Murauskas teigia, kad daugelis mokytojų įsitempę, bijo gauti nuobaudą iš vadovybės už prastus mokinių rezultatus, nes ugdymo proceso užsakovai yra ne tėvai, o ŠMM. „Mokyklos santykiai su tėvais užsimezga tik tada, kai vaikas išdaužia langą. Net į susirinkimus daugelis tėvų nevaikšto. O ir ko ten eiti, jeigu visa informacija dabar yra elektroniniame dienyne. Į tėvų nuomonę neįsiklausoma nei dėl, tarkim, geresnio klimato klasėje kūrimo, nei dėl mokytojo nekompetencijos. Jokių galių tėvai neturi ir dėl mokytojo atleidimo iš darbo inicijavimo“, – apgailestauja Lietuvos tėvų forumo tarybos narys.

Populistinis šou prieš rinkimus

Akivaizdu, kad tokiam pedagogui, per kurio pamokas vaikai eina galvom ar net lūžta suolai, dūžta langai, o jis pats yra iškoneveikiamas mokinių, mokykloje ne vieta, ir net griežčiausios bausmės jam nepadės tapti autoritetu. Vis dėlto ŠMM klerkai vis dar tikisi, kad suteikus mokytojams daugiau teisių galima pažaboti netinkamai besielgiančius vaikus.
Beje, dėl to neabejoja ir nemažai pedagogų. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, viena iš rekomendacijų dėl mokinių drausminimo priemonių rengimo iniciatorių Jūratė Voloskevičienė piktinasi, kad dėl visų dabartinės mokyklos problemų kaltinami tik mokytojai. „Mokytojas turi teisę į saugią aplinką. Taip pat ir tie vaikai, kurie nori mokytis, negali kentėti dėl kelių bendraklasių, keliančių sumaištį. Iki šiol pedagogai bijodavo skųstis administracijai, kad neišgirstų siūlymo pasiieškoti kitos darbo vietos. Bijodami užsitraukti vadovybės nemalonę dėl menkinamo mokyklos vardo nedrįsdavo kreiptis ir į nepilnamečių inspektorius. Dabar kilus konfliktinei situacijai galės remtis naujomis rekomendacijomis“, – svarsto J.Voloskevičienė.
Jos manymu, mokytojas, kurį įžeidė mokinys, turi teisę reikalauti moralinės žalos atlyginimo, o vaikui gali grėsti atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė pastebi, kad daugelis pedagogų nežino įstatymų, kurie yra jų pusėje, todėl planuojama pradėti rengti teisinius mokytojų švietimo seminarus.
O štai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Eugenijus Jesinas tikina, kad tiek visuomenė, tiek mokytojai nežino, kad yra klaidinami dabar – parengus rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Mat jos, E.Jesino žodžiais, prieštarauja tiek Lietuvos civiliniam kodeksui, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Tad tėvai kaip ir iki šiol už vaiko sugriebimą už rankos, už išprašymą iš klasės mokytoją galės apkaltinti smurtu ar mokinio teisių pažeidimu. „ŠMM parengtos rekomendacijos neturi teisinio pagrindo. Tad nepakeitus teisinės bazės, nenustačius aiškių mokytojų, tėvų ir vaikų teisių bei pareigų, jos tėra populistinis šou prieš rinkimus“, – kritikuoja E.Jesinas.
Jo žodžiais, mokyklos gali prisirašyti įvairių vidaus taisyklių, tačiau jos negali prieštarauti pagrindiniams Lietuvos įstatymams. Tad iškračius mokinio kuprinę ir radus, tarkim, peilį, mokytojui vis tiek gali grėsti sankcijos už privatumo pažeidimą, nors naujosios rekomendacijos tokią teisę ir suteikia.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.