Sparčiai didėjant lietuviškos kilmės prekių paklausai bei eksportui, gamybos įmonės noriai investuoja į plėtrą – naujų gamyklų, cechų statybą, turimų gamybinių patalpų bei įrangos atnaujinimą.

Jau šio rudens pradžioje optinius parametrinius stiprintuvus (daugiaspalvius lazerius) bei diodais kaupinamus kietojo kūno femtosekundinius lazerius kurianti ir gaminanti UAB mokslinė gamybinė firma “Šviesos konversija“ atvers naujos savo gamyklos duris. Į gamyklos pastatą bei naujus įrenginius apie 20 mln. Lt investavusi įmonė – daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir lyderė pasaulyje. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos.
„Įmonė veikia jau beveik 20 metų, per tą laiką išaugome tiek, kad neišvengiamai teko galvoti apie naujas patalpas, skirtas gamybai bei naujų produktų kūrimui. Didėja mūsų gaminamų lazerių paklausa, o norint gaminti daugiau reikia ir didesnių gamybinių plotų, ir daugiau bei įvairesnių specialistų“, – aiškina įmonės vadovas Algirdas Juozapavičius.
Per pastaruosius septynetą metų įmonės apyvarta padidėjo nuo 11 iki 50 mln. Lt, o maždaug 98 proc. savo gaminių įmonė eksportuoja. Akivaizdūs augimo rodikliai vadovus kaip tik ir paskatino ieškoti naujų patalpų. Modernus keturių aukštų, 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas iškilo buvusių „Dvarčionių keramikos“ sandėlių vietoje Vilniaus pakraštyje.
Paklaustas, kiek naujoji gamykla sukurs naujų darbo vietų, A.Juozapavičius teigia, kad jų įmonėje atsiranda nuolatos. „Neteisinga būtų sakyti, kad tik išdygus naujai gamyklai reikia tikėtis darbo vietų pagausėjimo. Nuolat priimame naujų darbuotojų, per pastaruosius keletą metų jų padaugėjo maždaug iki šimto“, – tvirtina ponas Algirdas.
Pasak vadovo, įmonės specifika lemia tai, kad rasti naujų darbuotojų nėra itin lengva: „Darbo rinkoje nėra parengtų specialistų, galinčių iš karto dirbti mūsų įmonėje. Mes turime juos apmokyti.“

Eksporto didėjimas skatina plėtrą

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3 mlrd. Lt (iki 20,7 mlrd. Lt). Pagal eksporto apimčių didėjimą Lietuva tapo lydere tarp Baltijos šalių: Latvijoje eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto didėjimas – viena pagrindinių priežasčių naujoms gamykloms kilti ar esamoms plėstis. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, beveik visos ES struktūrinių fondų paramos besikreipiančios įmonės planuoja padvigubinti ar dar labiau padidinti savo eksporto rodiklius. Šiai gamybos įmonių plėtrai (2013–2014 m.) per LVPA Lietuvos bendrovėms buvo skirta 22 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.
Dešimt lietuviško kapitalo įmonių į naujų gamyklų, cechų statybą, įrangos atnaujinimą 2013–2014 m. investavo arba ketina investuoti apie 352,7 mln. Lt. Naujai dygstančiose ar išsinuomotose patalpose įvairių produktų gamybą įmonės pradės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. Beveik 38 mln. Lt investavusi UAB „Juodeliai“ visiškai naują gamybos cechą stato Radviliškyje, o UAB „Impex Huse“ įsirenginėja iki tol nenaudotas patalpas Jonavos rajone.
Naujai iškilusios UAB „Lukšių tekstilė“ gamyklos direktorė Rima Bendorienė sako, kad nors statybos užsitęsė ilgiau, nei planuota, liepos pabaigoje darbai turėtų būti baigti. „Patalpos turėtų būti įrengtos jau liepą, tuomet bus galima pradėti darbą. Planuojame įkurti apie 30 naujų darbo vietų“, – sako R.Bendorienė.
Pabrėžtina, kad mažesniuose regionuose linkusios investuoti būtent lietuviško kapitalo įmonės, o užsienio investicijos bazuojasi aplink didesnius miestus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mano, kad dėmesys regionams turėtų didėti: „Reikėtų galvoti apie visą paketą paskatų investicijoms į regionus nukreipti. Čia tiesiog būtina gerinti demografinę padėtį. Ji imtų pamažu gerėti, jei į regionus atkeliautų naujų tiesioginių investicijų.“

Užsienio investicijos didėja

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos gamybos įmones didėja. 2011 m. jos siekė 10, o 2012 m. – 11 mlrd. Lt. Kaip teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė, šiuo metu visame pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų gamybos sektoriuje mažėja. Nepaisant to, „Investuok Lietuvoje“ tokių projektų 2012 m. pritraukė 57 proc. daugiau nei 2011-aisiais.
„Mūsų šalyje užsienio investuotojai dažniausiai domisi sritimis, kuriose esame stiprūs nuo seno ir turime konkurencinį pranašumą, – tai mechaninės inžinerijos, elektronikos ir baldų pramonės sektoriai. Be to, dažnai sėkmingiau už konkurentus pasirodome ir tose srityse, kuriose produktai gaminami ne masiniu būdu ir kartu darbo procesai negali būti visiškai automatizuoti“, – komentuoja M.Dargužaitė.
Pavyzdžiui, Vokietijos biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“ daugiau nei 20 mln. Lt investuos į savo naują gamybinį padalinį Elektrėnuose, kuriame bus gaminamos paviršių priežiūros priemonės, skirtos pramonės reikmėms, tarkim, geležinkelių, lėktuvų infrastruktūros priežiūrai, o Norvegijos kapitalo trikotažo gamintoja „Devold“ į naujos gamyklos statybą pasirengusi investuoti 33,7 mln. Lt.
„Investuok Lietuvoje“ pastarųjų penkerių metų (2008–2013 m.) duomenimis, į Lietuvos gamybos sektorių dažniausiai investavo Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Jungtinė Karalystės ir Vokietijos bendrovės.

Sukurs naujų darbo vietų

Minimose naujai statomose, taip pat šiais ar kitais metais planuojamose statyti gamyklose turėtų atsirasti apie 1100 naujų darbo vietų. Pasak Ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, nors apie 1100 naujų darbo vietų statistiškai gali pasirodyti ir nedidelis skaičius, tačiau atsižvelgiant į sektorių ir regioną tai gali turėti gana reikšmingą poveikį. „Per tiekimą ir paslaugas galėtų būti įdarbinta dar kelis kartus daugiau darbuotojų, sukurta pridėtinė vertė. Be to, statomos gamyklos sukuria ilgalaikes darbo vietas. Kaip rodo praktika, pasiteisinus investicijoms darbo vietų sukuriama dar daugiau, nei planuota. Be to, šis skaičius reiškia, kad tiek žmonių regionuose yra įdarbinama ir vietoj paramos gavėjų tampa mokesčių mokėtojais“, – aiškina viceministras.
Alytaus, kuriame statoma kakavos gamykla, mero patarėjas Romas Jankauskas pabrėžia, kad jų miestui kiekviena nauja darbo vieta – ypač svarbi: „Tendencijos Alytuje tokios, kad nedarbas, laimei, nedidėja, tačiau ir nemažėja. Kiekviena nauja darbo vieta reiškia padidėjusias ne tik asmens, bet ir visos jo šeimos pajamas, todėl tai labai svarbu.“
Buvusi dar 2007 m. bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ darbuotoja Elvyra Urbanavičienė tikisi, kad būsimos darbo vietos UAB „Premium Cocoa“ statomoje gamykloje pagelbės ir kai kuriems jos buvusiems kolegoms. „Pati pastovų darbą susiradau visai neseniai, nors nuo įmonės bankroto jau praėjo daugiau nei penkeri metai. Ilgai ir nesėkmingai bandžiau rasti darbą, dalyvavau įvairiuose darbo biržos siūlomuose mokymuose, įvairiose programose. Kai kurie mano pažįstami buvę darbuotojai iki šiol niekur neįsitvirtino. Manau, jiems tai galėtų būti puiki proga“, – svarsto ponia Elvyra.
“Tačiau šiuolaikinės gamyklos jau nebėra tos devyniolikto, dvidešimto amžiaus gamyklos, kuriose reikia daug darbo jėgos, o darbo įrankiai gana primityvūs, – primena R.Dargis. – Dabar gamyklos technologiškai tikrai modernios, tad kalbėti apie tai, kad jose atsiras labai daug darbo vietų, nesiryžčiau. Aš pabrėžčiau, kad jose kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, reikalaujančios aukštų kvalifikacinių gebėjimų. Tačiau be tų darbuotojų, kurie bus tiesiogiai susiję su gamyba, atsiranda kitų profesijų atstovų poreikis: pardavėjų, rinkodaros specialistų ir kt. Tai gerai apmokami, kvalifikuoti darbai, keliantys viso miesto, miestelio ekonomiką, skatinantys regiono vystymąsi.“