Lietuvai įgyvendinant ankstesnės valdžios tikslus, pernai šalyje buvo kilęs tikras mažųjų saulės elektrinių bumas: pasidairę po gyvenamųjų namų kvartalus visoje šalyje išvysime daug namų, kurių stogai nukloti fotovoltinę energiją gaminančiais lakštais.

Pasirodo, per praėjusius metus gauta net 15 tūkst. paraiškų nedidelėms iki 30 kW galios saulės jėgainėms statyti. Tiek daug entuziastų atsirado dėl to, kad jų savininkams pernai buvo numatytos įvairios lengvatos.
Tačiau Vyriausybei susizgribus, kad procesas nebevaldomas, o gautais leidimais net prekiaujama, prasidėjo atvirkštinis procesas. Drastiškai – net 40 proc. sumažintas saulės energijos supirkimo iš mažųjų jėgainių, pradėjusių veikti po kovo 1-osios, tarifas, todėl tie, kurie iki numatytos datos nespėjo susitvarkyti dokumentų, veikiausiai šios veiklos apskritai atsisakys, nes ji bus nuostolinga. Kitaip tariant, šalyje veiks tik iki šio pavasario pastatytos nedidelės saulės jėgainės.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Vitas Mačiulis šiemet susiklosčiusią padėtį vadina saulės energetikos Lietuvoje žlugdymu, o Vyriausybė aiškina, kad skatinant mažų saulės elektrinių statybą buvo perlenkta lazda. Juolab kad didesnių saulės elektrinių, kurioms nustatyta tik maksimali kainos riba, o reali kaina nustatoma aukcionuose, įstatymų pakeitimai neliečia.
Priminsime, kad iš nedidelių iki 30 kW galios saulės elektrinių 2011 m. elektros kilovatvalandė buvo superkama po 1,63 Lt, 2012 m. – po 1,44 Lt, o nuo šių metų kovo – dar 40 proc. pigiau.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė aiškina, kad mažinti supirkimo kainą tenka dėl mažėjančių saulės jėgainių statybos sąnaudų, o tokią tarifų mažinimo praktiką taiko daugelis ES šalių.