Kasmet slidinėti svetur vyksta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. O lapkričio pradžia – pats slidinėjimo kelionių pirkimo įkarštis.

Šiemet vasarą slidinėjimo entuziastus pradžiugino „Snoras Snow“ arena Druskininkuose, kurioje 460 metrų ilgio trasa leistis galima ištisus metus. Šis per 100 mln. Lt vertės projektas – vienas didžiausių visame regione. Dabar belieka tikėtis, kad arena sulauks užtektinai lankytojų ir investicijos atsipirks.
Profesionalai šioje arenoje treniruotis gali ištisus metus. Vis dėlto labiausiai ji tinka naujokams ar mėgėjams, turintiems gerą progą slidinėti neišvykus už savo šalies ribų. Kad vėliau netektų gailėtis dėl užsienio kurortuose išleistų pinigų, jei nepavyktų prisijaukinti slidžių ir vėjo.
Pasak aktyviai slidinėjančio kauniečio Rimanto Okuličiaus-Kazarino, prieš šešerius metus niekas nesitikėjo, kad tokia arena Lietuvoje gali atsirasti. Jei mums už akių būtų užbėgę kaimynai lenkai ar latviai, tokio žiemos pramogų komplekso lietuvių verslininkai nebūtų statę. Taip atsitiko su trasa prie Vievio, kurios statybą sužlugdė po atviru dangumi Lenkijoje, netoli Suvalkų, atsiradęs žiemos pramogų kompleksas. „Snow“ areną gelbsti tai, kad artimiausi panašūs centrai toli – prie Maskvos ir Vokietijoje.
„Druskininkų slidinėjimo trasos trūkumas tas, kad joje jautiesi kaip žuvies pirštelis šaldytuve. Mat aplinka statinio viduje primena skardinį šaldytuvą arba sandėlį. Žiemą slidinėti aš ten nevažiuočiau, nes man norisi daug erdvės ir aplink matyti gražią gamtą, tokią kaip Slovakijos kurortų eglynai“, – dėsto R.Okuličius-Kazarinas.
Kalnų slidinėjimo entuziastai pabrėžia, kad visos trasos Lietuvoje ar Latvijoje iš tiesų skirtos ne šio sporto aistringiems mėgėjams ar profesionalams, o norintiesiems tiesiog smagiai praleisti laisvalaikį. Tikrų kalnų jos neatstos.

Patraukliausia – Italija

Tikrų kalnų kasmet pasiilgsta vilnietės Rasos Augutytės šeima. Nuo 1999-ųjų penkerius metus iš eilės šeima slidinėdavo Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose, nes būdavo palyginti netoli nuvažiuoti automobiliu, be to, pigiau. „Pirmąkart pamačius tenykščius kurortus nuo grožio širdis apsalo. Tačiau kai 2006 m. ryžomės paslidinėti Italijoje, supratome, kad Slovakijos kurortai gerokai atsilieka tiek infrastruktūra, tiek paslaugomis“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė. Aišku, poilsis Italijoje atsiėjo apie 35 proc. brangiau nei Slovakijoje.
Turintieji patirties primena, kad nusprendus slidinėti reikėtų iš anksto atsidėti apie 2000 Lt vienam žmogui. Aprangos komplektui – pirštinėms, apsaugoms, šalmui, drabužiams, batams reikėtų skirti 1500 Lt. Slidinėjimo įrangai – slidėms, lazdoms – dar apie 1500 Lt.
R.Augutytė tvirtina, kad ypač geras laikas rinktis poilsį kalnuose su šeima – per velykines vaikų atostogas. Tuomet Europos kurortuose baigiasi slidinėjimo sezonas ir taikomos įvairios nuolaidos. Pavyzdžiui, nieko nekainuoja keltuvai. Trūkumas tas, kad žemutinėse trasose nebebūna sniego, todėl reikia kilti aukštyn į kalnus. Gerai slidinėjimo meną įvaldžiusių slidininkų nebaido ir tai, kad retkarčiais trasose atsiranda ledo. Slidinėjimo sezono pabaigoje kur kas mažiau lankytojų, o aptarnavimas – toks pat.
Ne pirmą sezoną slidinėjančių lietuvių ypač mėgstami ir kiti Italijos kurortai: Bormijus, Celis prie Zė, Išglas, Val Gardena. Ne kartą išgirsime minint slidininkų Meka tapusius Val di Fassa slėnį ar garsųjį Sella Ronda žiedą.
Nemažai pasiturinčių kalnų slidinėjimo mėgėjų traukia į Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos slidinėjimo kurortus. Nors šios valstybės ir asocijuojasi su brangesniu pragyvenimo lygiu, tačiau iš anksto užsisakius keliones, patiems rezervavus kambarius ir žinant vietos specifiką, paatostogauti galima išleidžiant ne ką daugiau nei, tarkim, Italijoje. Įgudę slidininkai paprastai su kokia nors turizmo agentūra nuskrenda į kurortą, o gyvenimo sąlygomis ir slidinėjimo leidimais būna iš anksto pasirūpinę patys.

Kai kišenėje du trys tūkstančiai

Mūsų pašnekovas R.Okuličius-Kazarinas kalnų slidinėjimo aistra užsikrėtė prieš keliolika metų. Tuomet kaip ir daugelis vidutines pajamas gaunančių lietuvių jis vykdavo ten, kur arčiau – į Latviją, arba kur pigiau – į Slovakiją. Dabar jo slidinėjimo vietų geografija stipriai prasiplėtusi. Ilgainiui patirties ir išmanymo daugėjo, tad ir Austrijoje Rimantui pavykdavo rasti šešių vietų apartamentus romantiškame namuke ant uolos už 1200 Lt. Nepatogumas tik toks, kad kiekvieną dieną reikėdavo važinėti pavojingais serpantinais, o prisnigus ant automobilio tekdavo dėti grandines. Apsistojus kurortiniuose miesteliuose, slidininkus vežioja reguliariai kursuojantis autobusas.
„Veido“ pašnekovai norintiems sutaupyti rekomenduoja vietas slidinėjimo kurortuose užsisakyti jau rugpjūtį. Beje, Rimantas kritikuoja tautiečių įprotį iki tikslo ištisą parą važiuoti automobiliu. Pasak jo, tai pavojinga, be to, vairuotojui po bemiegės nakties pirmiausia rūpi gerai pailsėti, o ne leistis nuo kalno. Slidininkas pataria atostogas pratęsti bent porą dienų ir pakeliui aplankyti įdomius Europos miestus. Tarkim, jis savo automobiliu keliaudamas į Austriją nakvynės sustojo Vroclave ir Prahoje.
Pasak kelionių agentūros „Sofa Travel“ direktoriaus Andriaus Caplevo, labiausiai patyrę ir kelionei daugiau nei 3 tūkst. Lt galintys skirti slidininkai paprastai renkasi elitinius Šveicarijos, Prancūzijos, Andoros slidinėjimo kurortus bei 4–5 žvaigždučių viešbučius su SPA centrais. Taip pat atsiranda vis daugiau norinčiųjų slidinėti Siera Nevados kalnyne Pietų Ispanijoje, Andalūzijos provincijoje, kur dieną galima slidinėti kalnuose, o po pietų leisti laiką prie Viduržemio jūros. Yra ir norinčiųjų paslidinėti Turkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Aliaskoje. Įvairesni darosi ir pramogavimo būdai: slidinėjama naktį, ieškoma ne tik slidėms, bet ir snieglentėms pritaikytos infrastruktūros.

Vyksta su vaikais

Skirtingi pašnekovai atkreipia dėmesį ir į dar vieną prastą lietuvių įprotį – senukus ir vaikus palikti namie. Iš tiesų ir juos verta vežtis. Štai, pavyzdžiui, Rasos vaikai slidinėja nuo trejų ketverių metų, o Rimanto dukra nuo kalno čiuožė būdama vos pustrečių.
Okuličiai į Austriją vyko, kai dukrai buvo vos penki mėnesiai, o tėčiui – 76-eri. Rimanto tėtis ne tik padėjo globoti mažylę, bet ir pats šauniai paslidinėjo. Patogiai keltuvu pasikėlę su mergaite ant kalno suaugusieji pakaitomis ją prižiūrėjo, kai ši erdviame kavinės prieangyje mėgavosi gaiviu kalnų oru.
Pasirodo, slidžių ir avalynės apstu vos tik ėmusiems stovėti vaikams. Slidinėjimo trasos taip pat pritaikytos mažiesiems ir vadinamuosiuose varlinukuose pamatysi daug nuo kalno besileidžiančių jaunųjų slidininkų, kuriuos viršuje vienas tėvas paleidžia, o apačioje kitas – pasitinka. Užsienio kurortuose tai jau nieko nestebina. Kaip ir tai, kad vieniems slidinėjimo kurortuose svarbu pasipuikuoti kelis tūkstančius kainuojančiais kostiumais, kitiems – aukštos kokybės įranga. Pasiūla ir vienų, ir kitų – milžiniška. Tarkime, prekybininkai gali pasiūlyti slidžių su įmontuotomis mikroschemomis, kurios pagal slydimo greitį reguliuoja slidės minkštumą. Tokios slidės kainuotų nuo 3 tūkst. Lt. Gali jie pasiūlyti ir šalmą su stereomuzikos įranga bei kitų naujovių.
Apibendrinant svarbu paminėti, kad slidinėjimas „dėl mados“ po truputį praranda madą. Bent jau į užsienio kurortus paprastai vyksta išties slidinėjimo aistra užsikrėtę žmonės, jaučiantys tikrą malonumą kelis kilometrus leistis vingiuota kalnų trasa. Dauguma jų tvirtina, kad atostogos kalnuose jiems pačios kokybiškiausios.

Slidininko įrangos kainos (Lt)

Šalmas    150–250
Akiniai    150
Slidės su apkaustais, skirtos mėgėjams    700–1500
Slidės su apkaustais, skirtos pažengusiems ir sportininkams    1500–3000
Lazdos    70–150
Mėgėjų batai    400–1000
Sportininkų batai    1000–2000
Striukė    300–1500
Kelnės    300–800
Šaltinis: „Boardsports“

Savaitė Europos kalnų slidinėjimo kurorte

Slidinėjimo (ski) pasas    400–580 Lt. Taikomos nuolaidos šeimoms, vaikams. Kaina kasmet vidutiniškai padidėja 3–7 proc.
Gyvenimas apartamentuose (be maitinimo)    300–400 Lt
3–4 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakariene    950–1900 Lt
Slidžių ir batų nuoma    200–330 Lt (Austrijoje, Italijoje); 345–620 Lt (Prancūzijoje, Šveicarijoje)
Užsakomieji skrydžiai    800–1200 Lt (iš Lietuvos į Milano Bergamo oro uostą)
Skrydis su pigia oro skrydžių bendrove    400–600 Lt; atskiras mokestis už inventoriaus gabenimą
Maisto kainos prekybos centruose    10–15 proc. didesnės nei Lietuvoje
Pietūs kalno viršūnėje    50–100 Lt
Šaltinis: „Sofa Travel“

„Snoras Snow” arenos slidinėjimo bilietų kainos (Lt)

Pirmadienis–penktadienis    Savaitgaliai ir švenčių dienos
Suaugusiesiems    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
45    65    55    75
Šeimai (1 suaugęs ir 1 vaikas iki 18 m.)    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
55    95    75    115