Politikams linkstant kelti mokesčius, ekonomistai ragina taupyti ir ieškoti būdų, kaip skatinti BVP augimą.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas Nerijus Mačiulis mano, kad daug geresnė biudžeto balansavimo priemonė yra jo išlaidų mažinimas, o ne bandymas gauti papildomų pajamų įvedus naujus mokesčius.

“Trumpuoju laikotarpiu biudžeto pajamas būtų galima padidinti privatizuojant vieną iš daugelio neefektyvių, mažai pridėtinės vertės kuriančių valstybinių įmonių, kurios, be kitų, turi ir pinigų plovimo funkciją. O ilguoju laikotarpiu reikėtų daryti tai, apie ką visi šalies ekonomistai šneka seniai ir nuolatos – mažinti biurokratines išlaidas, skaidrinti viešuosius pirkimus”, – siūlo ekspertas.

Kai kurie ekonomistai apskritai kritikuoja Vyriausybės sprendimą žūtbūt per dvejus metus sumažinti šalies fiskalinį deficitą iki 3 proc. “Reikia strategiškai mąstyti. Jei ekonominė politika teisinga, po kurio laiko sumažinsime biudžeto deficitą, o jei bet kokiais būdais sumažinsime jį šiandien, ateityje tai lems valstybės pajamų mažėjimą. Nereikia išsikelti vienintelio tikslo žūtbūt įstoti į euro zoną 2012-aisiais. Kai padėtis pagerės, tada ir galvosime apie įstojimą. Dabar mums šito nereikia”, – mano profesorė O.G.Rakauskienė.

Tokią išeitį mato ir E.Masiulis. “Vienas sprendimas – biudžeto deficito mažinimas iki 3 proc. per ilgesnį laikotarpį. TVF sako, kad Lietuvos ekonomika per septynerius metus gali atsitiesti, todėl neaišku, kodėl per dvejus metus norime atitikti Mastrichto kriterijus. Gal verčiau pamažu siekti tikslo ir kasmet po vieną procentą deficito susimažinti”, – svarstė E.Masiulis.

Kol kas dar neaišku, ar gyventojams, turintiems būstą ir automobilį, teks dar labiau paploninti savo pinigines. Tačiau dėl vieno mokesčio, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio, abejonių nėra – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi pakelti dyzelino akcizą. Finansų ministerijos skaičiavimais, nuo 2011 m. dėl akcizų didinimo 10 proc. litras dyzelino Lietuvos gyventojams pabrangs apie 12 ct.