BFL

Dar ankstesnė Vyriausybė sulaukė specialistų darbo grupės siūlymų prijungti „Sodros“ įmoką, kurią už darbuotoją moka darbdavys, prie darbuotojui „į rankas“ mokamo atlyginimo. Buvo netgi tikimasi, kad pakeitimai įsigalios nuo 2014-ųjų pradžios. Nauja tvarka nebūtų keitusi „į rankas“ gaunamų pinigų sumos, tačiau „popieriuje“ rašoma alga padidėtų maždaug 31 proc. be poros šimtųjų po kablelio.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kalbų apie darbdavio ir darbuotojo mokamų „Sodros“ įmokų sujungimą būta ankstesnės Vyriausybės laikais. Dabar šitas dalykai vėl svarstomas labai rimtai. Įmokų sujungimo nauda beveik nenuginčijama, nors ir „popierinė“. Užtat migloje skendi kitų naujosios valdžios projektų, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didinimo, galimas poveikis valstybės ir piliečių finansams.

Svarbu, kaip atrodo

Argumentuojant tokius pakeitimus buvo aiškinama, kad „Sodros“ mokėjimų tvarka nebeatrodys tokia paini. „Nebeatrodys“ šiuo atveju raktinis žodis. Viešiesiems ryšiams svarbus atrodymas būtų kitoks ir užsieniečių akyse. Mat Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vis dar atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių. Pripliusavus prie algos „Sodros“ įmoką, atlyginimai išsipūstų trečdaliu. Galima tikėtis, kad Lietuva dėl to būtų geriau vertinama tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose.

Prie pasikeitusios Lietuvos mokesčių rodiklių „išvaizdos“ prisidėtų tai, kad sumažėtų nominalūs mokesčių tarifai: „Sodros“ – nuo 39,98 iki 30,52 proc, GPM – nuo 15 iki 11,45 proc. Aritmetika paprasta: nesikeičiant realiam mokestinių įmokų dydžiui, vien padidinus algą „popieriuje“, procentais išreikšta įmokų dalis atlyginime sumažėtų.

Prie „tarptautinio atrodymo“ argumentų pridėkime lūkesčius, kad tokie pakeitimai sukurtų paskatas mažėti šešėlinei ekonomikai šalies viduje. Panašios viltys remiasi tuo, kad nesikeičiant atlyginimui „į rankas“ bent jau teoriškai nesikeičia ir vokeliuose mokamos sumos. Darbuotojas matytų žiniaraščiuose išsipūtusią savo algą ir tai galbūt įkyriau primintų, kad imdamas vokelyje jis skriaudžia save. Į „Sodrą“ juk nekeliauja kitas „vokelis“ su atitinkama įmoka: darbdavys nusuko ir nuo „Sodros“, ir nuo darbuotojo ateities.

Žinant, kad darbo liaudis nuo valytojų iki gerai apmokamų specialistų dažniausiai operuoja atlyginimo „į rankas“ sąvoka, t.y. eurų skaičiumi, kuris lieka po mokesčių, galima suabejoti, ar atlyginimų „popieriuje“ didinimas savaime padidintų ir žmonių sąmoningumą. Daugmaž visi žino, kaip iki šiol formuojamos „Sodros“ įmokos. Suvokiama ir tai, kad vokelis reiškia nusuktą pensiją, tačiau viliamasi, jog skylutę užpildys kas nors kitas. (Utopinis vaizdelis: darbdaviai masiškai persiima atjautos dvasia, moka pensijas irgi „vokeliuose“ – kiek negaila.)

Šviečiamasis „Sodros“ įmokų sujungimo poveikis veikiausiai būtų nedidelis. Priešingai, galima tikėtis nepasitenkinimo ar bent jau pašaipų bangos: padidino atlyginimus „popieriuje“, bet realiai niekas nepasikeitė – juk tai akių dūmimas. Siekiant išvengti panašių vertinimų, reikėtų valstybinės viešųjų ryšių kampanijos – dalyko, kurį ligšiolinės Lietuvos valdžios darydavo atbulomis rankomis.

Pernai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis „Veido“ diskusijoje „Kas mums mokės pensijas 2030-aisiais?“ pasakė: „Dabar tik idiotai dirba pagal normalias darbo sutartis. Aišku, tie idiotai suneša didžiąją dalį „Sodrai“, bet tai nėra tvaru.“ (2015, nr. 16.)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m