“Veidas” jau dešimtą kartą pristato Lietuvos turtuolių trisdešimtuką. Šiame sąraše – ir seniai žinomos, ir naujos pavardės. Sakoma, kad svetimus pinigus skaičiuoti negražu. “Veidas” jų ir neskaičiuoja bei toli gražu nebando pasakyti, kiek tiksliai pinigų turi vienas ar kitas lietuvis.

“Veidas”, naudodamasis viešai prieinama Registrų centro informacija, vertina verslą. Kitaip sakant, mes fiksuojame lietuviško verslo istoriją. Mūsų tikslas – pateikti Lietuvos verslo pasaulio vaizdą, įvardyti sėkmingiausiai dirbančius verslininkus.
Per pastarąjį dešimtmetį ne kartą keitėsi Lietuvos turtingiausiųjų sąrašas. Vieni turtėjo, kiti daug prarado ar net pabėgo iš šalies. Vis dėlto turtingiausiųjų viršūnėje jau dešimtmetį išlieka tie patys vardai – Nerijus Numavičius ir kiti “Vilniaus prekybos” grupės nariai, Darius Mockus, Rakauskai.
Juos aktyviai vejasi tarsi kometa į Lietuvos verslo elitą įlėkęs logistikos kompanijos “Girteka”, kurią valdo per įmonę “ME investicija”, savininkas Mindaugas Raila. Pernai bendrovės “ME investicija” pajamos siekė 1,3 mlrd. Lt – 28 proc. daugiau nei 2012 m., o grynasis pelnas lyginamuoju laikotarpiu išaugo beveik tris kartus: nuo 53,5 iki 155,9 mln. Lt.
Egzistuoja ir kitų įdomių pavyzdžių – tai mokslininkas, inžinierius Romualdas Danielius, kartu su parteriais sukūręs vieną sėkmingiausių Lietuvoje lazerinių prietaisų kūrimo, gamybos ir mokslinių tyrimų įmonių “Šviesos konversija”. Jis įrodė tai, kas dar visai neseniai Lietuvoje atrodė neįmanoma, – kad iš mokslo galima tapti milijonieriumi. Kolegų Lietuvos Billu Gatesu vadinamas verslininkas sako, jog svarbiausia, kad žmonės suprastų, koks galutinis jų veiklos tikslas. Kita jo verslo sėkmės paslaptis – nuolatinis tobulumo siekimas: kaip galime padaryti geriau, pasiekti daugiau?
Nauji vardai TOP 30 sąraše rodo, kad keičiasi Lietuvos verslo elito paveikslas. Tie, kurie verslą pradėjo nepriklausomybės pradžioje, vadinamaisiais laukinio kapitalizmo laikais, vis dar viršūnėje, tačiau  randasi vis daugiau naujos kartos verslininkų, įžvelgusių pelningas verslo nišas ir sugebėjusių jas užkariauti. Ir tai džiugina, nes kartu jie atsineša kitokį požiūrį į verslą, darbuotojus, visuomenę.
Kita vertus, visuomenės nuomonė apie turtuolius keistis neskuba. “Veido” užsakymu atlikta didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad daugumai žodis “turtingiausias” yra sukčiaus, “prichvatizatoriaus” ar išnaudotojo sinonimas. Gal todėl dalis trisdešimtuko veikėjų išlieka paslaptingi, nenori bendrauti su žiniasklaida ar net dievažijasi, kad išties nėra jokie milijonieriai. Esą nemandagu kalbėti apie savo pasiekimus, o tuo labiau turtus. Taip pat, kitaip nei užsienyje, dažnas Lietuvos turtuolis labdara ar mecenatyste užsiima irgi tik patyliukais, stengdamasis visais būdais išvengti viešumo.
Tačiau toks požiūris, atsiribojimas nuo visuomenės tik dar labiau palaiko mitus apie nešvarią pirmojo milijono kilmę, dar sovietiniais metais įdiegtą neapykantą geriau gyvenantiems, stereotipus apie verslą. Gal todėl labai mažai žmonių turtingiausiems linkę priskirti tokią lietuvišką savybę, kaip darbštumas.
Beje, parodoksalus pastebėjimas: “Veido” apklausa taip pat rodo, kad lietuviai, kurie linkę turtuolius maišyti su žemėmis, patys labai norėtų atsidurti jų vietoje. Tai yra tapti turtingi.