Penki klausimai Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriui Laimonui Čiakui

VEIDAS: Valstybės kontrolė ką tik užbaigė auditą apie šeimos gydytojų veiklą Lietuvoje. Kas paaiškėjo tyrimo metu? Ar šeimos gydytojai tinkamai atlieka jiems pavestas pareigas? Ar labai skiriasi jų darbas skirtingose gydymo įstaigose?
L.Č.: Deja, ne visi šeimos gydytojai tinkamai atlieka pareigas, kurios yra nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje. Beveik pusė (43 proc.) mūsų apklausoje dalyvavusių gydytojų nurodė, kad negali tinkamai atlikti visų nustatytų pareigų dėl netinkamų darbo sąlygų, trečdalis (30 proc.) – dėl įrangos stokos, o net du trečdaliai (67 proc.) – dėl laiko stokos. Penktadalis gydytojų taip pat nurodė, kad neturi pakankamai kvalifikacijos ir įgūdžių visoms pareigoms tinkamai atlikti.
Skirtingose gydymo įstaigose – ir problemos skirtingos, ir paslaugos teikiamos skirtingai. Yra gydymo įstaigų, kuriose šeimos gydytojai patys stengiasi suteikti tas paslaugas, kurios nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, atlikti ir įvertinti reikiamus tyrimus, teikti paslaugas pacientų namuose. Tačiau yra ir tokių įstaigų, kurių šeimos gydytojai vengia teikti kai kurias paslaugas arba prisiimti atsakomybę už vyresnio amžiaus pacientų sveikatos priežiūrą. Vienose gydymo įstaigose gydytojai ir slaugytojai skatinami teikti daugiau paslaugų, jų darbo užmokestis susietas su aptarnaujamų gyventojų skaičiumi (apylinkės dydžiu), kitose – ne.
VEIDAS: Ar šeimos gydytojų Lietuvoje pakanka, kad patenkintų gyventojų poreikius?
L.Č.: Taip, šiuo metu bendras šeimos gydytojų skaičius šalyje yra pakankamas. Tačiau dėl netolygaus gydytojų pasiskirstymo ne visiems šalies gyventojams jų paslaugos vienodai pasiekiamos, o gydytojai ne visada tinkamai atlieka visas savo pareigas. Taigi negalime sakyti, kad šeimos gydytojai visiškai patenkina gyventojų poreikius, ir juo labiau – kad pateisina jų lūkesčius.
VEIDAS: Nors šalyje gyventojų mažėja, tačiau pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti kasmet skiriama po 600 mln. Lt, ir ši suma nemažėja. Kodėl?
L.Č.: Atlikdami auditą nevertinome, ar minėta suma tinkama. Tačiau tai, kad ji nemažinama, rodo dėmesį, skiriamą pirminei asmens sveikatos priežiūrai. Ši suma sudaro 14–15 proc. metinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (be lėšų, tenkančių greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, stacionarinėms slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms). Palyginimui, Estijoje pirminei asmens sveikatos priežiūrai tenka apie 9,5 proc. metinių sveikatos draudimo fondo lėšų.
VEIDAS: Ar tiesa, kad šeimos gydytojai daug savo laiko skiria darbams, kuriems gydytojo kompetencijos visai nereikia?
L.Č.: Taip, beveik ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai skiria tiems darbams, kuriuos sėkmingai galėtų padaryti kiti kartu dirbantys specialistai – slaugytojai, administratoriai ar vadybininkai.
VEIDAS: Eilės prie šeimos gydytojų kabinetų ne tik nemažėja, bet ilgėja. Ypač vaikų skyriuose. Ar šios problemos Lietuvoje neįmanoma išspręsti?
L.Č.: Iš dalies tai siejasi su jau minėtu darbo organizavimu. Sveikatos priežiūros vadyboje yra toks terminas „pacientų srautų valdymas“. Į tai didelį dėmesį turėtų kreipti gydymo įstaigos administracija.