ES struktūrinių fondų lėšomis per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje atnaujinta arba naujai įrengta maždaug 80 lankytinų objektų ir rekreacinių zonų. Tad kurias vietas verta atrasti iš naujo?

„Prieš penkiolika metų lankiausi Dubingiuose. Tuomet piliavietė tebuvo žolėmis apaugęs kalnas, o neseniai ten nuvykusi sunkiai pažinau tą pačią vietą – archeologų atkastos Radvilų rūmų pamatų liekanos pritaikytos lankymui, nutiestas 1,6 km pažintinis takas, kuriuo galima apeiti visą pusiasalį, galima išsinuomoti audiogidą arba nemažai informacijos sužinoti iš informacinių stendų. Nuo per Asvejos ežerą nutiesto tilto taip pat atsiveria nuostabi panorama“, – pasakoja vilnietė Auksė Krištopaitienė neseniai su šeima keliavusi po Molėtų rajoną.
Beje, tai ne vienintelis pastaraisiais metais kardinaliai pasikeitęs Lietuvos lankytinas objektas. Kone kiekviename rajone yra po keletą naujam gyvenimui prikeltų dvarų, lankytojam pritaikytų gamtinių kompleksų, vienuolynų, bažnyčių.

Vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus

Prieš keletą metų po remonto Plokščių kaime (Plungės r.) duris atvėrė turistams pritaikytas Šaltojo karo muziejus. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 m. iki 1978 m. čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, kurios buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis. Šiandien muziejaus ekspozicija pasakoja apie penkiasdešimt metų trukusią Šaltojo karo keliamą grėsmę žmonijai ir tai, kaip ji paveikė Europos bei Lietuvos technikos, ekonomikos ir visuomenės raidą. Čia pateikiama medžiaga apie slaptos sovietinės branduolinės ginkluotės organizavimo ir veikimo principus. Galima pamatyti kovinių raketų bei kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžių bei maketų.
Dar vienas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitęs lankytinas objektas, kurį verta pamatyti svečiuojantis Žemaitijoje ar poilsiaujant prie jūros, – Plungės Mykolo Oginskio dvaras. Dvaro ansamblyje susipynę antikos, renesanso ir baroko elementai. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių XIX a. pab. dvarų ansamblių Lietuvoje, dėl savo puošnumo ir prabangos net vadinamas Žemaitijos Versaliu. Neseniai buvo restauruotas rūmų fasadas, vartai ir tvora, sutvarkytas vienas didžiausių Lietuvos parkų, užimantis 58,3 ha teritoriją. Jis tarsi prigludęs prie Babrungo upės, o tarp smulkių kalvelių telkšo tvenkiniai, yra įrengta suoliukų, apžvalgos aikštelė.
Pasak Turizmo plėtros instituto direktorės Rasuolės Andrulienės, norint susipažinti su senąją lietuvių buitimi ir papročiais įprasta vykti į Rumšiškes, tačiau ne ką prastesnė Žemaitijos kaimo ekspozicija, įkurta Telšiuose. Tai tarsi sumažintas Rumšiškių muziejaus variantas, pristatantis senąsias žemaičių trobas, naudotus rakandus, tuometinius verslus. Iki 2011 m. čia veikė tik viena stambaus ūkininko ekspozicija, o dabar vaikštinėjant po 15 ha ploto teritoriją galima apžiūrėti 16 pastatų, vėjo malūną, pasigrožėti pievoje besiganančiais žemaitukų veislės arkliais.

Vienuolynuose svečių namai, apžvalgos aikštelės

R.Andrulienė pastebi, kad mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, kultūros paveldas jau derinamas su moderniomis technologijomis ir kur kas plačiau pritaikomas, pavyzdžiui, teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Vieną iš tokių neseniai pertvarkytų objektų turizmo ekspertė išskiria Pažaislio kamuldulių vienuolyno ansamblį, kuris ne tik išsiskiria architektūra, sakraliniu paveldu, bet nuo šiol, restauravus vienuolyno svečių pastatą, čia galima ir apsistoti.
Šalia Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios, įsikūrusiame bernardinų vienuolyne taip pat įkurti svečių namai „Domus Pacis“ su jaukiais kambariais, pusryčių ir konferencijų salėmis.
Dar viena nauja turistų traukos vieta Kaune, šalia daugeliui gerai žinomo Perkūno namo, – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelė. Tai terasa, esanti už 100 m nuo Perkūno namo, ant jėzuitų vienuolyno stogo. Dabar miestiečiai ir Laikinosios sostinės svečiai gali apžvelgti senamiestį kone iš paukščio skrydžio aukščio.
Praėjusiais metais buvo rekonstruotas ir Perkūno namas, kuriame iki XVI a. vidurio gyveno prekybininkas Steponas Dulkė. Iš kitų Kauno senamiesčio pastatų jis išsiskiria unikalia gotikine architektūra. O sutvarkius pastato rūsį, lankytojai čia mokomi įvairių amatų: vyti juostas, lieti žvakes, keramikos, drožybos, karpinių meno ir net gotikinio rašto. Perkūno name galima pamatyti ir poeto Adomo Mickevičiaus gyvenimo bei kūrybos ekspoziciją. Čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos, kurias veda viduramžių drabužiais persirengę gidai. Ekskursijų dalyviai gali pasijusti Hanzos sąjungos pirkliais ir pasinerti į to laiko miestiečių kasdienybę.
Beje, pastaraisiais metais visiškai atnaujintas Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Medininkų pilis, Panemunės pilis, Raudondvario dvaras, Pakruojo dvaras, Birštono miesto centrinis parkas.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Danutė Mažeikaitė rekomenduoja nepravažiuoti ir pro Pašilių stumbryną, įsikūrusį Panevėžio rajone, Petriškių kaime. Tai vienintelė Lietuvoje vieta, kur galima pamatyti apie dvidešimt stumbrų. „Virš dalies stumbrų aptvaro, kuris iš viso užima 40 ha plotą, įrengta pavėsinė, tad iš gana arti galima stebėti didžiausius Europos gyvūnus. Šiuo metu yra ne tik devyniolika suaugusių stumbrų, bet ir trys jaunikliai“, – sako Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.