Spalio pradžioje Seime patvirtintos statybų įstatymo pataisos iš esmės keičia iki šiol nusistovėjusias statybos taisykles. Atsisakyta terminuoto statybų leidimo, kuris anksčiau buvo išduodamas dešimčiai metų su galimybe jį prasitęsti dar trejiems metams, atsisakyta ir draudimo gyventi nebaigtame statyti pastate.

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, tokie sprendimai būtini rinkos ekonomikos sąlygomis. “Statybos leidimo galiojimo termino ribojimas – tipiškas planinės ekonomikos pavyzdys, tai buvo viena priemonių, skatinusių laiku įvykdyti penkmečio ar kitus planus”, – priminė aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas. Jo vertinimu, statybų trukmė neturi būti ribojama, nes statytojai ir taip suinteresuoti viską baigti anksčiau. “Statybos vilkinimas – sovietinis reliktas, šiais laikais investuotojas nėra suinteresuotas vilkinti, nes tai paprasčiausiai neapsimoka”, – sakė R.Klovas.

Vis dėlto praktika rodo, kad kai kuriems statytojams darbus vilkinti vis dėlto apsimoka. Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius sako, kad atidėlioti būsto atidavimą eksploatuoti skatina keli dalykai: “Atiduoti eksploatuoti baigtą statyti pastatą sudėtinga dėl techninių reglamentų ir keliamų reikalavimų, taip pat, žinoma, visada išlieka ir finansavimo klausimas”. Kitas Lietuvoje vešintis aspektas – galimybė išvengti mokesčių, mat kol būstas neįregistruotas kaip baigtas statyti, nereikia mokėti privalomo nekilnojamojo turto mokesčio.

Čia svarbu paminėti, kad dažnai statybų vilkinimas kelia daug rūpesčių neatiduotų eksploatuoti būstų gyventojams: rangovams nepasirašius sutarčių, sutrinka ar iš viso nutrūksta elektros, dujų ar vandens tiekimas. Aplinkos ministerijos kanclerio nuomone, to išvengti galima sugriežtinus įvairių paslaugų teikimo taisykles, pavyzdžiui, ėmus drausti sudaryti tiekimo sutartis, jei statinys nėra baigtas.

Įdomu tai, kad pagal anksčiau galiojusį įstatymą, draudusį gyventi nebaigtame statyti name, pirmiausia turėjo būti baudžiami ne patys statytojai, o nelegalūs gyventojai, įsikūrę teisėtai jiems priklausančiuose namuose.

Deja, nustatyti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra nebaigtų statyti būstų, regis, neįmanoma. To neskaičiuoja nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Registrų centras, nei miestų savivaldybės.