"Veido" archyvas

Panikos kėlimas, ypač dabartiniame informaciniame amžiuje, visada turi pragaištingų padarinių. Nesvarbu, ar kalbėtume apie kiaulių gripą, karvių kempinligę, ar apie pastarųjų savaičių aktualiją – bakterijomis užkrėstus agurkus bei kitas daržoves. Nelemtieji agurkai taip trinktelėjo Ispanijai, kad visas jos žemės ūkis dar ilgai gulės paslikas. Šie agurkai jai dar daug mėnesių reikš milijardinius nuostolius ir dar labiau padidėjusį nedarbą. Todėl nieko keisto, kad Ispanijos vyriausybė žada pareikalauti iš Europos Sąjungos kompensuoti nuostolius, susijusius su įtarimais, kad infekcija užkrėsti agurkai, dėl kurių apsinuodijo tūkstančiai žmonių ir keliolika iš jų mirė, atvežti būtent iš Ispanijos.

Žinoma, labai nemalonu būti skandalo epicentre ir srėbti panikos pasekmes. Panika yra žiauriai pakenkusi daugybei įvairių kompanijų, o dabar jau matome, kaip nuo to kenčia netgi valstybės.

Kita vertus, kartais tos kompanijos ar valstybės vartotojų nubaudžiamos visai pagrįstai. Juk šių laikų maisto pramonė ir žemės ūkis tokie iškrypę, juose tiek daug manipuliacijų ir gamintojų piktnaudžiavimo, kad būtų keista, jei jie metų metais galėtų siautėti nebaudžiami. Jei mūsų proseneliai pamatytų ar paragautų, kuo mes maitinamės dabar, neabejotinai rinktųsi bado dietą.

Žinoma, per dešimtmečius žmogaus organizmas prie daug ko priprato, bet dauguma tikrai nesidžiaugia tomis permainomis. Milijonai žmonių ir dabar norėtų valgyti agurkus, žuvį, mėsą, pieną, sūrį, vaisius, o ne agurkų, žuvies, mėsos, pieno, sūrio skonio ar tik formos produktus. Nes su pažanga maisto produktų sektoriuje akivaizdžiai perlenkta lazda. Ūkininkams svarbu iki maksimumo didinti derlius ir primilžius, o gamintojams – apgauti pirkėjų skonio receptorius. Todėl kaimo žmogus, nusipirkęs pakelį pieno, niekaip nepatvirtins, kad geria pieną, ar nusipirkęs ispanišką agurką tikrai nesutiks, kad jo skonis kaip agurko. Ką ten žmogus – net šuo niekaip nenori sutikti, kad antros rūšies dešrelėse esama mėsos ir kad jos apskritai dešrelės.

Taigi mes valgome kažkokį mažų mažiausiai keistą maistą, kad ir ką mums įrodinėtų visokios maisto ir veterinarijos tarnybos. Nors ir jos patvirtina tik tai, kad parduotuvėse esamas maistas nekenkia sveikatai. Bet juk žmonės iš maisto nori šiek tiek daugiau nei patvirtinimų, kad jis nekenkia. Jiems į pasąmonę yra įsirėžę, kad valgydami daržoves ar vaisius jie gauna vitaminų ir sveikos ląstelienos, bet ar galima tą patį pasakyti apie 18 kartų chemikalais nupurkštus obuolius ar apie nežinia kur, kaip ir ant ko išaugintus agurkus, pomidorus bei paprikas, kurios nebepūva?

Todėl atsiranda nepasitikėjimas didele dalimi maisto gamintojų, kyla skandalai, vilnija panikos bangos. Kai ūkininkams ir maisto perdirbėjams ima rūpėti tik pinigai, nieko kito ir negalima tikėtis. O vartotojams belieka grįžti prie natūrinio ūkio ir patiems augintis kiek galima daugiau vaisių bei daržovių ar pirkti maisto produktus tik iš pačių patikrintų ūkių.