"Veido" archyvas

Kaimynai latviai ir estai daug kartų kreipėsi į Lietuvos analitikus prašydami išduoti sėkmės receptą, kaip mums pavyksta privilioti tokius garsius pasaulio vardus, kaip “Barclays” ar “Western Union”. Tačiau, pasak “DnB NORD” grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, kai kalbama apie pažangą pritraukiant užsienio investuotojų, yra ir vienas didelis “bet”. Koks?

J.R.: Tiesioginių užsienio investicijų rodiklius šiandien galima vertinti įvairiai, priklauso nuo to, su kuo lygini. Jei su situacija prieš kokius penkerius metus, tai pastangų ši Vyriausybė tikrai įdėjo daug ir pajudėjome į priekį labai smarkiai. Tačiau praktiškai visos ateinančios investicijos, pirma, dažniausiai pasiektos mainais už tam tikras lengvatas, antra, tai daugiausia paslaugų centrai.

VEIDAS: Kuo garsių vardų paslaugų centrai blogiau už investicijas į gamybą?

J.R.: Investicijos į paslaugų centrus vis tiek nesukuria labai daug pridėtinės vertės, kurią būtų galima parduoti, tai ne tas pat, kas gamyba. Be to, jei investuotojai persigalvotų, investijas į gamybines patalpas, įrenginius sunkiau būtų vėl perkelti kitur, priešingai nei paslaugų centrus, kurie tėra keliasdešimt ar keli šimtai kompiuterių, keli šimtai darbo vietų.

Žinoma, atėjusios investicijos į paslaugų centrus – labai teigiamas dalykas ir Lietuvos darbo rinkai, ir visai ekonomikai. Bet vis tiek tai dar nedidelės investicijos, o jų srautų, palyginti su BVP, didelio proveržio kaip ikikriziniais 2008-aisiais pakol kas nematyti. Tačiau valstybės įvaizdžio formavimo požiūriu pritraukę garsių vardų galime džiaugtis.

VEIDAS: Tai į kurias kitas sritis turime kuo vilioti užsienio investuotojus?

J.R.: Jei žvelgsime į vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpius, tikrai nebūtina ir neverta orientuotis vien tik į garsius vardus ir paslaugų centrų sritį. Tiek užsienio, tiek vietos verslo investicijų labai reikia jau egzistuojančioms įmonėms, kad jos modernėtų, tikėtų ateitimi. Kol kas investicijų į jas esama labai mažai. Tai rodo, kad net gerėjant makroekonominiams rodikliams ir lūkesčiams verslas vis tiek dvejoja, ar kai yra tokia mokestinių pokyčių sumaištis, čia galima gauti teigiamų rezultatų, ar apskritai verta Lietuvoje dirbti, o gal geriau pasirinkti kitą šalį.

VEIDAS: Kokias užsienio investicijų kryptis prognozuojate per artimiausius trejus metus ir per ilgesnį laikotarpį?

J.R.: Kol kas viskas eina ta linkme, kad jau per artimiausius kelerius metus paslaugų srityje tikrai turėsime daugiau investicijų, – jų turėtų padidėti iki trijų kartų. Tačiau reikėtų pripažinti, kad didėjame nuo labai žemo taško, – šioje srityje nuo aplinkinių šalių atsiliekame ir pagal paslaugų eksportą, ir pagal tiesiogines užsienio investicijas.
O vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu galimi labai įvairūs scenarijai, kurių neįmanoma prognozuoti nežinant, kokios politikos bus laikomasi. Įmanomas proveržis – pasiekti 6–8 proc BVP. Tačiau tam reikia kryptingos politikos, būtina sudaryti geras verslo sąlygas.

VEIDAS: Ar tai reiškia, kad nereikia orientuotis į išimtines sąlygas išimtiniams investuotojams?

J.R.: Investicijos priklauso nuo bendros verslo aplinkos, o verslo aplinkos atskiromis lengvatomis nesukursi.

VEIDAS: Ką kitaip nei mes daro estai, kad sulaukia kur kas daugiau investicijų?

J.R.: Estijoje 2010 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam asmeniui buvo apie 9,2 tūkst. eurų, Lietuvoje – kone trigubai mažiau. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautus estai mus lenkia beveik keturiskart. O estai labai glaudžiai bendradarbiauja su Šiaurės šalimis, kurdami verslą orientuojasi į užsienio šalis, plėtoja paslaugų sritį.

Pastarąja kryptimi juda ir Lietuva. Tačiau norint pasiekti Estijos rodiklių mums reikės dvigubai daugiau pastangų, nes anksčiau tam neskiriant pakankamai dėmesio prarasta laiko.

VEIDAS: Kokie Lietuvos pranašumai viliojant užsienioinvestuotojus?

J.R.: Mūsų pranašumai – lankstumas, tai, kad puikiai sugebame išlaikyti kokybę ir pristatyti prekes per trumpą laiką. Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad visos sritys orientuotos į eksportą. O šios sritys ir patraukliausios užsienio partneriams. Tai ir tekstilė, ir chemijos pramonė, ir vaistų, kompiuterių, optinių prietaisų bei kitų sričių gamyba. Pastaraisiais metais šuolį padarė popieriaus, metalo gamintojai.
Įmonės, eksportuojančios didžiąją dalį savo produkcijos, žino, kaip dirbti su eksporto rinkomis. Tad vienintelė problema – užmegzti ilgalaikę partnerystę. Tik, žinoma, Lietuvai reikia orientuotis ne į masinę gamybą, o į kokybę, konkuruoti ne su Azijos šalimis, bet su kitų ES šalių gamintojais.